Geometrija yra viena iš sričių, kurios pagalba atspindima dalis pasaulio ir visatos organizacijos. Kodėl tik dalis? Kai kurie dalykai stipriai susiję su erdvės savybėmis. Nors pats žodis geometrija kilęs iš "žemės matavimo" bet jos ribos nesibaigia mūsų žeme, o plinta platyn į kosmosą ir į mikropasaulį.

Pirmoji geometrijos paskirtis apibūdinti vietą. Net neturint jokių matavimo sistemų lengvai galime pasakyti, kad esame čia arba kitur. Matematiškai tai būtų 1 arba 0. Kitur, tai dar nereiškia, kad visur arba niekur. Jeigu kalbėtume apie savo vietą, tai turėtume apsibrėžti kur esame. Visur vienu metu būti negalime. Tai atitiktų begalybę, arba visumą. Buvimą visur pasiekti būtų lengviau, jeigu save sutapatintumėte su knyga. Tuomet galite būti daugelyje vietų. Kol netapote daug arba viskas turite save vadinti vienetu, arba tašku.

Geometrijoje taškas yra toks objektas, kuris didinant ar mažinant lieka tokio paties dydžio. Nesvarbu ar tas taškas būtų popieriaus lape, ar kokioje nors erdvėje, jis vis tiek lieka tašku. Tai kaip nedalomas ir neišnykstantis objektas. Labai malonios savybės.

Tačiau vos tik atsiranda šalia vieno taško kitas, dar kitas, ir dar daugiau - atsiranda galimybės. Lengviausia galimybė taškus išrikiuoti vieną šalia kito. Kai taškai bus išrikiuoti gana tvarkingai vienas šalia kito - jie gali sudaryti atkarpą. Kai taškų bus tvarkinga begalinė eilė, ji vadinsis tiese.

Tiesumo klausimas nėra toks paprastas. Neturint jokių papildomų įrankių nustatyti tiesumą yra gana sudėtinga. Lengviausia pasinaudoti šviesos spindulio teisumu. Šviesa vienalytėje aplinkoje išlaiko savo kryptį, tai ja galima pasinaudoti, kaip liniuote. Žiūrėdami išilgai kraštinės, briaunos galime labai nesunkiai pastebėti kreivumą. Tiesė, žiūrint į ją iš galo atrodo, kaip taškas.