Ar įmanoma rasti atsakymą, tinkantį visiems žmonėms ar bent daugumai?
Juk mes esame labai skirtingi. Kad uždavinys nebūtų be galo sudėtingas, reikia rasti trumpą, aiškų ir visiems tinkantį sprendimo kelią. Galima surengti apklausą ir apklausti visus žemės gyventojus. Kol tai padarysime, jų padaugės, o kitų - jau būsime nespėję  apklausti. Bevykdant apklausą, gyvenimas keisis, nes žmogus yra tobulėjanti (arba degraduojanti) būtybė. Taip pat kinta ir požiūris į gyvenimą. Žmonės praregi ir jų suvokimas apie gyvenimo tikslą pasikeičia. Kaip kadaise didžiausias krikščionybės priešininkas Saulius tapo Pauliumi – didžiausiu jos draugu.

Galima pasirinkti ir kitą kelią, norint nustatyti tinkamiausią gyvenimo tikslą. Tai be galo didelės masės literatūros skaitymas: ir mokslinės, ir grožinės. Tai sukeltų dar didesnį pasimetimą, nes rašytojai savo knygose iškelia labai įvairius, vienas kitam prieštaraujančius gyvenimo tikslus. Mokslinis gyvenimo tikslo ieškojimo kelias būtų labai neįdomus, nes tos knygos yra tokios "sausos", kartais visiškai nesuprantamos. Teoriniai samprotavimai, persunkti tarptautinių žodžių galybe paprastam žmogui mažai ką tepadeda. Tokios knygos, analizės tampa statistine varnele mokslinių darbų kataloguose, bet visiškai nenaudojamos paprastame gyvenime. Taip ieškodami, matyt, niekada nerasime gyvenimo tikslo.

Mėginkime pirmiausia atsakyti, kas yra tas žmogaus gyvenimo tikslas. Iš bet kurio paprasčiausio pavyzdėlio, galime pastebėti, kad tikslas yra vieta, į kurią planuojama patekti. Tačiau toks gyvenimo tikslo apibūdinimas būtų to tikslo sugadinimas, nes žmogui svarbu ne tik paskutinės gyvenimo akimirkos ar kas bus po jų, bet ne mažiau svarbus ir kelias, kurį eisi link to laiko, erdvės, pasiekimų  ar kokybės taško. Jaunas žmogus, tik pradėjęs suvokti savo gyvenimo svarbą, tuoj pat pradeda save tikrinti ar jis teisingai gyvena. Teisingas gyvenimas -  nėra vaikščiojimas šunkeliais. Jaunas žmogus turi žinoti savo gyvenimo tikslą ir kelią, kuriuo eiti, nes viskas yra susiję. Svarbu ir pats gyvenimas, ir jo finalas.

Po nedidelio kiekio "teorijos" galime bandyti ieškoti savo atsakymo. Lengviausias gyvenimo tikslo ieškojimas yra pavyzdžiuose. Nebūtina matyti visą žmogaus gyvenimą, kad suprasti jo vertę. Juk mūsų gyvenimas susideda iš poelgių. Vienas, kitas poelgis apie žmogų labai daug pasako, taip pat apie jo gyvenimo kelią. Kartais gyvenimo tikslas išaiškėja tik viskam pasibaigus. Tai galime sužinoti iš istorijos. Vienas iš pavyzdžių - Kristaus gyvenimas. Jis tikrai visiems yra geras pavyzdys, tik pakartoti jį būtų neįmanoma. Juk pats Jėzaus gimimas buvo ypatingas, kaip ir visas gyvenimas, o ypač jo aukščiausias taškas. Šis pavyzdys mums duotas kaip idealus, parodantis aukščiausią gyvenimo prasmę.

Didžioji dauguma žmonių gyvena paprastesnį gyvenimą ir nepasiekia tokių aukštumų. Jiems yra artimesnių pavyzdžių. Kai kurie nesigėdydami pasakytų, kad  gyvena dėl savęs, ar dėl savo vaikų. Tuomet atsiranda žmonių, kuriais nėra kam pasirūpinti. Aukojantys savo gyvenimą  dėl visų turėtų turėti daugiausiai pagarbos. Tačiau, tokiu atveju nebūtų kam rūpintis šeima, vaikais, artimaisiais. Tenka pasirinkti, kam skirsi savo gyvenimą. Žmonės, kurie gyvena tik dėl savęs, mažai tesulaukia pagarbos. Galima sakyti, kad mes atradome labai svarbų gyvenimo tikslo atributą – kam jis bus skirtas. Sau, vaikui, vaikams, sutuoktiniui, artimiesiems, tolimesniems žmonėms, jų grupėms, valstybei, žmonijai, visam pasauliui, ar visai visatai? Šis išvardijimas nėra toks utopinis ar fantastinis. Tai gana realus savo gyvenimo jėgų, pastangų ir dėmesio paskirstymas. Daugelis net nenutuokia, kaip įtakoja visas šias sritis nuo artimiausios iki tolimiausios. To įrodymus paliksime kitam kartui.