| Įrašo turinys |
|---|
| Gyvenimo varikliai |
| Puslapis 2 |
| Visi puslapiai |
Puslapis 1 iš 2
|
Kiti varikliai:
Pareiga |
Atsiras tokių žmonių, kurie net nežino, kas juos stumia arba traukia per gyvenimą. Labai gerai, kai nieko nežinodamas eini geru keliu. Tačiau ne visada gyvenimas sėkmingai stumia mus. Kartais reikia pastangų. Vienos jėgos mus stumia iš vidaus, kitos - iš išorės. Išvardinti gyvenimo varomąsias jėgas nėra sudėtinga. Užtenka pastebėti, kur tave traukia ir kas. Kas traukia vieną žmogų, kito gali visiškai netraukti. Ir tam pačiam žmogui vienu momentu traukos šaltinis gali jį skatinti, kitu - stabdyti. Kam reikia žinoti tuos variklius? Jeigu tau viskas gerai, ši tema gali visiškai nerūpėti. Ir kitam tuomet mažai ką tepadėsi. Juk nesi patyręs tos būsenos, kai ima ir užgęsta visi varikliai. Tiesa, vienas jų dirba iki pat pabaigos. Tai - širdis. Ji, neatsižvelgiant į įvairiausias situacijas, dirba kaip niekur nieko, stumdydama žmogaus viduje kraują, kad šis vis dar būtų gyvas. Pasitaiko, kad ir tas varikliukas ima ir užgęsta. Kai taip įvyksta, žmogus pats sau padėti jau nebegali, nebent kiti tuo metu jam padėtų. Medikai turi priemonių užvesti neilgam užgesusį pagrindinį žmogaus varikliuką. Didžioji dauguma tai supranta kaip gėrį. Kodėl „didžioji dauguma“? Todėl, kad ne visiems noras gyventi yra gyvenimo variklis. Gal pabandyti išvardinti tuos gyvenimo variklius? Šioje vietoje turėjau stabtelti. Pristabdyti gyvenimo variklį? Jeigu aklai pradėsim vardinti, tai jų susidarys daugybė, kas niekam neduos naudos, tik apšiukšlins sąmonę. Ir tuomet niekam nebus įdomu skaityti toliau. Štai, netikėtai ir atsiskleidė gana svarbus gyvenimo variklis – įdomumas. Kad toliau žmogus skaitytų, informacija neturi būti chaotiška, užgriozdinta ir neaiški. Taigi, nevardinsim kas papuolė - bandysim surasti sistemą. Kad paieškos neišsitęstų į begalybę, daugelis susirastų kokią nors knygą ir ten paskaitytų, kokie, kokia eilės tvarka turi būti išrikiuoti gyvenimo varikliai. Vargu, ar greitai sugebėsite tai padaryti. Aš pasinaudosiu vertybių sistema. Jeigu ji yra vertinga, tai, be jokių papildomų informacijos šaltinių, turėtų išspręsti tą klausimą. „Vertybių sistemoje“ išlikimas yra arčiausiai materijos pagrindo. Vos tik gimė vaikas ir jame jau gerai funkcionuoja materialūs gyvenimo varikliai. Tai norai, protingiau sakant - poreikiai. Noras valgyti, noras pašalinti atliekas ir t.t. Tai fiziologiniai gyvenimo varikliai. Skirtingais gyvenimo etapais aktyviau pasireiškia skirtingi varikliai. Kol nepatenkintas noras, jis sukuria nepatogumą, diskomfortą. Kai jis patenkinamas - suteikia malonumą. Visai netikėtai atskleidėm prie vertybių pagrindo esantį gyvenimo variklį - malonumą. Jis veikia ne tik paprasčiausiuose, fiziologiniuose varikliuose, bet žymiai plačiau. Malonumo siekis yra labai galingas. Jis patikimai veikia daugelyje žmonių, gal būt ir gyvūnuose. Tačiau jis nėra visagalis. Kai žmogus patenkina norą ir pasiekia malonumą, jis lygtai ima ir prigęsta. Retkarčiais ta būsena visai maloni. Tačiau ištisinis, dažnas arba pastovus prigesimas pradeda erzinti. Apima nuobodulys, apatija. Tuomet įsijungia sekantis gyvenimo variklis – noras kažką veikti, nuveikti. Keistas tas žmogus. Kai viskas gerai, jis kažko nepatenkintas. Jam, mat, reikia veiklos. Sakytum, visiškai neekonomiškas prietaisas. Visi stengiasi taupyti energiją, nešvaistyti jos be reikalo, o čia atsiranda variklis, kuris skatina eikvotis. Kadangi paprastai žmonės ir gyvūnai yra dinamiškos būtybės, jie įpratę veikti. Jiems tai būtina išlikimui. Kai išlikimas neskatina ieškotis maisto ar geresnės vietos, dinamiškumas turi būti kažkaip palaikomas. |
| < Ankstesnis | Sekantis > |
|---|