Apie Minčių mokslą

Рейтинг пользователей: / 0
ХудшийЛучший 
Нет перевода

 

Kam reikalingas Minčių mokslas, kokia jo atsiradimo istorija? Ar jis buvo sugalvotas, išrastas ar atsirado savaime? Kodėl jo nėra iki šiol? Ar tai ne koks nors laikinas darinys? Gal fantazija ar eksperimentas?

Kas yra mintys - žino beveik kiekvienas žmogus. Jos savaime, arba su išoriniu paskatinimu, kyla mūsų galvose. Garsių žmonių minčių yra daugelyje knygų, interneto tinklapių. Tačiau, nežiūrint į tai, apie pačias mintis nelabai kur rasime. Net naujausiame psichologijos vadovėlyje apie jas nerašo nė žodžio. Gal būt mintis - dar neatrasta jėga, reiškinys, kitaip ji būtų visiškai atskleista? Visi žinotų minčių atsiradimo priežastis, kelius bei jų paskirtį. Dabar gi ši gyvenimo sfera yra neteisėtai apleista. Dėl tos priežasties apie mintis kalba kas tik nori ir ką nori. Tuo pačiu niekas neatsako už savo „paleistas“ mintis, jų pasekmes. Kad bent kiek užpildyti šią spragą ir buvo nuspręsta tyrinėti šią sritį.  Mintis, kaip posakį, gali tyrinėti kiekvienas, tačiau susidurti su realiais minties padariniais ne kiekvienam duota. O ir susiduriantieji gali nesuprasti kas su jais darosi ir dėl kokių priežasčių. Priežasties ir pasekmės ryšys, kuriame kaip jėga dalyvauja mintis, ir yra Minčių mokslo objektas.

Kaip žinia, mokslai neatsiranda be tam tikro pagrindo. Kiekvienas mokslas turi savo tyrimų sritį, principus, paskirtį. Pagrindinė visų mokslų paskirtis – žinios. Kad ži
Kanios, žinojimas atsirastų, reikalingas informacijos kaupimas, analizavimas, sisteminimas, apdorojimas, tikrinimas ir daugelis kitų procesų.

Minčių mokslo atsiradimas nebuvo atsitiktinis įvykis. Gyvenime atsirado nemažai faktų, kurie netilpo į jokio esančio mokslo rėmus, jų nepaaiškino jokios gerai žinomos teorijos ar dėsniai. Kadangi tie faktai siejasi su įvairiausiais fizikiniais ir kitokiais reiškiniais, tai jų tyrimui reikia atitinkamų žinių. Faktų įvairovė bei specifiškumas neleido jų priskirti vienam kokiam žinomam mokslui, o jų tyrimas reikalavo žinių iš daugelio sričių. Taip susiformavo Minčių mokslo pagrindas. Kiek galima objektyviau, tiksliau, teisingiau tirti tuos faktus galėjo tik daugelį sričių išmanantys specialistai. Tačiau tokių, kaip žinia, neruošia joks mokslas. Kadangi viską išmanyti neįmanoma, tai, plečiantis požiūriui, nukenčia tikslumas, detalumas. Kita vertus, informacijai apdoroti, išanalizuoti ir patikrinti reikia gana plačios, intensyvios ir gilios diskusijos. Ar tai gali padaryti vienas asmuo? Akivaizdu, kad dalyvaujančių asmenų trūkumas, laiko stoka tokių reiškinių tyrimą darytų vis keblesniu.


Vienas iš Minčių mokslo pamatų – tiksliųjų ir humanitarinių mokslų apjungimas. Esant tik vienoje pusėje, neįmanoma gerai suvokti vykstančių procesų bei jų veikimo mechanizmo. Kadangi mintis daugiausia pasireiškia žmoguje bei su juo susijusiose srityse, žmogaus suvokimas tampa labai svarbiu. Šią sritį tyrinėja humanitariniai mokslai – psichologija, filosofija, sociologija, lingvistika, etika ir kiti. Jeigu Minčių mokslas tyrinėtų mintį tik žmoguje, tai humanitarinių mokslų ir pakaktų. Kadangi mintys pasireiškia ne tik su žmogumi susijusiose sferose, tai Minčių mokslas turi gerai išmanyti ir jas. Ta sritis yra fizikos, elektronikos, informatikos sandūroje. Šių mokslų rėmuose įmanoma objektyvizuoti mintį, tai yra atskirti ją nuo subjekto – žmogaus. Fizikiniai reiškiniai gana nesudėtingai aprašomi, ypač jei  jų pasireiškimas susijęs su paprastomis jėgomis.

Fizikiniuose moksluose labai svarbu paties fakto registracija. Bepigu registruoti reiškinius, kurie pastoviai, kas dieną vyksta mūsų gyvenime. Lengva užfiksuoti Saulės ar Mėnulio patekėjimą, planetų padėtį žvaigždėto dangaus atžvilgiu bei daugelį kitų gana dažnai pasikartojančių reiškinių. Retesni reiškiniai turi savo tyrimo metodikas. Čia svarbu mokėti taikyti tikimybinį įvertinimą. Fizikiniams faktams aprašyti naudojama matematika, kaip įrankis išreikšti fizikiniams matams – erdvei, laikui, jėgoms. Jeigu mintis pasireiškia fizikinėje terpėje, tai šių duomenų matavimas turi turėti matematinę – fizikinę išraišką. Informatika bei elektronikos pagrindai reikalingi pilnam reiškinio, įvykio, fakto aprašymui. Be šių duomenų kai kurie įvykiai pavirstų sausais skaičių, vektorių ir fizikinių dydžių komplektais. Kad taip neatsitiktų, faktų registracija turi būti išsami, logiška, dėsninga, o tam reikia žinoti logines funkcijas, signalų valdymo principus. Visa tai yra labai svarbu Minčių moksle.

Iš to, kas aukščiau pasakyta, galima susidaryti pilnesnį vaizdą apie Minčių mokslo specifiką. Minčių mokslo specialistas turi gerai jaustis ir humanitarinių mokslų terpėje ir tiksliuose moksluose, kitaip objektyvus minčių tyrimas komplikuojasi. Gal būt dėl tos priežasties su mintimis susiję reiškiniai taip ir yra
už pažinimo ribos. Vos tik šios kliūtys panaikinamos, atsiranda galimybė dalyvauti šio mokslo veikloje.

Dar vienas labai svarbus momentas, susijęs su mintimis ir jų tyrimu –
mokėjimas neįsikišti į minties vyksmo procesą. Visiškai eliminuoti tyrėjo įtaką neįmanoma, tačiau reikia stengtis ją sumažinti iki minimumo. Kadangi šio mokslo tyrimo objektas – mintis ir su ja susiję reiškiniai, tai tyrėjas turi mokėti valdyti savo mintis. Jis turi sugebėti jų neturėti arba sumažinti jų įtaką iki visiško minimumo. Rezultatų gavimo arba negavimo suinteresuotumas sudaro galimybę įtakoti, keisti  minčių tyrimų rezultatus. Nusistatymo, išankstinės nuostatos nebuvimas - vienas svarbiausių Minčių mokslo specialisto savybių.

 

 

 


Daugeliui gali kilti klausimas: šalia kurio dabartinio mokslo turėtų būti Minčių mokslas? Iš paminėtos specifikos galima suprasti, kad šis mokslas turi būti vos ne visų mokslų tarpe. Ar buvimas visur nesudaro preteksto būti niekur? Neišsprendus Minčių mokslo buvimo vietos daugelis faktų, įvykių bei reiškinių taip ir liks už mokslo ribų, tai yra nekontroliuojamoje, nevaldomoje zonoje. Kylant bendram žmonijos intelekto lygiui, minčių padarinių daugės, jie darysis vis labiau problematiškesni, juos nuspėti bus neįmanoma. Viena iš svarbių Minčių mokslo krypčių – nelaimingų atsitikimų, katastrofų prevencija. Visiškai nesvarbu ar jos kyla iš žmogiškųjų resursų degradacijos ar grynai dėl techninių kliūčių, jos turi vienodą reimę tik skirtingus prevencijos kelius. Taip pat minčių dėsnių nesuvokimas neleis sklandžiai vystytis visuomenei bei visai žmonijos bendrijai. Įvykių priežasčių nagrinėjimas atskirų specialiųjų mokslų rėmuose neleis pilnai, aiškiai ir objektyviai įžvelgti reiškinio visumos. Tokiu būdu neišvengiamai turi būti prieita prie atskiro mokslo.

Ką nagrinėja Minčių mokslas?

Ne šios srities žinovui gali atrodyti, kad
minties sritis yra labai aptaki, išplauta ir nereiminga. Taip atrodo tik neišprususiam. Kol nėra atskleisti minčių dėsniai, jų egzistencijos formos, ši sritis gali būti lyg svarbus signalas žemiau triukšmo lygio. Vos tik pradedami suvokti minčių mechanizmai, daugelis reiškinių iš triukšmo pavidalo virsta gana aiškiu, suprantamu ir prognozuojamu signalu – jėgų komplektu. Mintį laikyti ne mokslo tyrimo objektu gana trumparegiška. Nežinant minčių galimybių gali atrodyti, kad mūsų pasaulis yra gana aiškus, suprantamas ir gerai prognozuojamas. Pradedant suvokti mintis bei jų pasireiškimo būdus, pasaulis tampa daug geriau suprantamas, atsiveria visiškai iki tol nežinotos galimybės. Tai ir yra Minčių mokslo tyrimo objektas.

Tiriant tam tikrų
minčių pasireiškimo specifiką, atsiskleidžia iki tol nežinomos gamtos jėgos, materijos bei energijos egzistavimo formos. Pakanka tik gana gerai išsiaiškinti kai kurias minčių savybes, kaip atsiveria galimybė valdyti daugelį, o gal net visas iki tol žinomas gamtos jėgas. Tikslus, išsamus minties pasireiškimo, bei jos aplinkybių tyrimas leidžia suvokti tam tikrus ryšius. Tokiu būdu Minčių mokslas tiria ne tik pačias mintis, jų savybes, o ir pasireiškimo principus.

Sekanti svarbi Minčių mokslo paskirtis – atskleisti, išsiaiškinti
minčių atsiradimo, išnykimo bei transformacijų principus. Kita su mintimis glaudžiai susijusi sritis – minties įtakojimas. Joje būtų nagrinėjama minčių stiprinimo, slopinimo galimybės, sąlygos. Duomenų, žinių iš šios Minčių mokslo srities labai prireiktų specialistams, kurie ieško išeičių iš keblių padėčių. Su mintimis yra susiję ne tik žinios, jų valdymas, o ir naujų žinių, sprendimų gavimas, kūryba. Tam tikrų sričių specialistai, nežinodami minčių atsiradimo principų, gali ilgai nesulaukti jiems reikalingų minčių – sprendimų. Ypatingai naudinga minčių panaudojimo sritis – išmintingas visuomenės valdymas, politika. Minčių dėsnių nežinojimas gali ilgai klaidinti valstybę modelių paieškose. Sėkmingas minčių valdymas gali sudaryti sąlygas valstybei pasiekti greitų ir labai aukšto lygio rezultatų. Šiuo metu minčių technologijomis sėkmingai naudojasi pelno siekiančios įmonės, korporacijos. Norėdamos konkurencinėje kovoje įgauti ryškų pranašumą, jos naudojasi profesionalių psichologų – minčių technologų paslaugomis. Jie išdirba pardavėjo elgesio modelį, leisiantį praduoti net visiškai nereikalingas klientui prekes. Ar apgavystės būdu naudojamos minčių technologijos nekuria daugiau blogio, nei gėrio? Į šiuos klausimus taip pat bando atsakyti Minčių mokslas.

Vienas iš svarbių minčių technologijų panaudojimo aspektų – jų globalus poveikis. Kai kurios minčių technologijos lokaliai gali duoti ryškią naudą, tačiau globaliu aspektu jos gali duoti visuotinę žalą. Ji gali atsiskleisti netrukus, tačiau, daug blogiau kai tai atsiskleidžia po laiko, kai ką nors ištaisyti tampa sudėtinga ar neįmanoma. Šalia globalių kriterijų tyrimo Minčių mokslas įvertina pokyčius laike. Kai kurioms technologijoms yra skirtas konkretus, tikslus laikas, kitų panaudojimas gali būti pavėluotas arba užankstintas. Tai yra tinkamiausio momento nustatymas veiklos pradžiai, pabaigai, pokyčiams. Į tai atsižvelgiant laiko tyrinėjamas Minčių moksle yra ne mažiau svarbus nei kitų su mintimis susijusių sričių.

Labai svarbus faktorius, remiantis minčių tyrimais – minčių sąveikos. Minčių sąveikos specifika paremta minties daugiamatiškumu, tačiau jis yra visiškai kitoks nei daugumoje daugiamačio erdvėlaikio teorijų.
Minties daugiamatiškumo principas pilnai telpa į mums gerai žinomos erdvės apibūdinimus. Tam tikrų palyginimų, o vėliau gal būt ir eksperimentų pagalba bus gana suprantamai paaiškintas minties daugiamatiškumo principas. Jis leidžia toje pačioje erdvėje egzistuoti daugeliui minčių visiškai neįtakojant vienoms kitų.

Siekiant atskleisti bei įrodyti minties egzistencijos principus, labai svarbu suvokti
materijos egzistavimo pagrindus. Kūnų, dalelių judėjimo, sąveikų peržiūrėjimas yra būtinas minties egzistavimo pagrindams suvokti. Nesuprantant fizikinių laukų, dalelių egzistavimo principų, sunku bus suvokti minties, kaip daug sudėtingesnio objekto egzistavimo principus. Šioje vietoje reikia paminėti Einšteino reliatyvumo teorijos suderinamumą su minčių dėsniais. Juk tos teorijos išdava – signalų plitimo erdvėje greičio apribojimas. Nesuvokiant šių principų, minčių egzistavimas gali būti nesuvoktas arba suprastas klaidingai. Mintis negali egzistuoti principais, visiškai skirtingais nuo materijos egzistavimo. Žinios iš tos srities parodo, kad mintis turi gana daug panašumų su materija.

Sekanti Minčių mokslo tyrimo sritis -
minčių materialus pagrindas. Daugelis minčių gali egzistuoti materijos papildinio statusu. Kad teisingai suvokti pačią mintį, lengviausia pradėti nuo gana aiškų materinį pagrindą turinčių minčių. Ši sritis glaudžiai siejasi su informatika. Minties atskyrimas nuo materijos nėra toks paprastas. Mūsų suvokime daugelis minčių yra taip tvirtai suaugę su materija, kad sunkiai įsivaizduojamas jų egzistavimas atskirai. Materijos įvairovės formos yra gana gera terpė mintims. Vienas iš tokių materialių minties – informacijos talpinimo šedevrų – genetinis kodas. Paprasčiausių cheminių junginių tarpusavio sąranga leidžia sukurti tokį informacinį talpumą, kuris vieno, kito elemento pakeitimu sudaro sąlygas sukurti visiškai kitą egzistencijos formą. Kokiu būdu mintis gali talpintis materijos organizacijos formose - tirs ši Minčių mokslo sritis.

 

2006-08-29

 


SEO by AceSEF