Tęsiant esminių vertybių temą, bandykime panagrinėti koks yra žmogaus ir Dievo esminių vertybių santykis.

Paveikslėlyje parodyta dviejų vertybių sistemų junginys. Vidinė piramidė atitinka žmogaus vertybes, išorinė - violetinė - Dievo. Kaip matyti, Dievo esminės vertybės apima tris žmogui būdingas vertybes - teisingumą, gailestingumą ir dvasingumą. Riba, skirianti teisingumą ir gailestingumą yra labai neryški, nes parinkti veiksmingiausią priemonę nėra taip paprasta.

Žmogaus vertybių sistemoje dvasingumo viršūnė yra beveik nepastebima, nes daugumai žmonių dvasingumas nėra esminė vertybė. Tuo tarpu žmogaus išlikimas daugiausia yra jo rūpestis, gal net perdėtas. Dievas padeda žmogui išlikti per teisingumą, gailestingumą bei dvasingumą. Tiesioginė įtaka materijai - kūnui gana reta.

Žmogaus piramidės viršūnės neryškumas dar parodo, kad nežinia kas žmogų valdo. Ar tai jo paties siekiai, ar kieno nors jam įdėtos mintys. Tokiu būdu, dvasingumo lokalizavimas konkrečiame žmoguje yra gana sudėtingas. Ar jis pats save tapatina su kuriomis nors mintimis, ar pačios mintys nepastebimai vadovauja jo asmenybei. Vadovavimo iš viršaus neigimas yra dar blogesnis, nes iš apačios viskas matosi daug blogiau.

Tuo atveju, kai žmogaus esminės vertybės sutampa su Dievo vertybėmis, gali atsirasti ryšys, kontaktas. Tuomet Dievas gali veikti per žmogų. Neatitikimas, prieštaravimas nutraukia ryšį. esminės vertybės tolsta, nustoja galios arba veikia priešingai savo paskirčiai.