Žmogaus, kaip mašina, turi ir kitų keistenybių, kurios reikalingos tik kartais, esant reikalui. Pavyzdžiui, galima reguliuoti kai kurių signalų ar medžiagų priėmimą - užsičiaupti, nekvėpuoti, užsimerkti. Taip pat galime valdyti ir išeinančius signalus - nejudėti arba judėti, nešalinti medžiagų, nereaguoti, nuslopinti arba skatinti viduje kylančius valdymo impulsus. Negirdėti negalime, kaip ir nejausti mechaninių pojūčių. Šios sritys turi kažkokį prioritetą. Nematymui dar gali prisidėti nusisukimas. Taip, valdymas gana egzotiškas.

Toliau turėtume panagrinėti žmogaus, kaip biocheminės mašinos, judėjimo galimybes. Šioje srityje organizmas pasižymi dideliu plastiškumu. Net ir ten, kur jis turi kietas kūno dalis - kaulus, yra sukonstruota judėjimui tinkama sistema - sąnariai arba slanksteliai. Visa kita lengvai, valdymo impulsų ir raumenų pagalba, gali būti keičiama, lankstoma, deformuojama. Po to viskas nesudėtingai grįžta į pradinę padėtį. Kiek energijos sunaudojama šiems mechaniniams veiksmams? Ko gero, labai mažai. Mechaninės organizmo galimybės yra labai didelės. Jis gali kilnoti daiktus, eiti, nešti, bėgti, gultis, stotis, pasilenkti, pritūpti, pašokti, mojuoti rankomis, kilnoti  ir kitaip judinti kojas ir daug kitų, žodžiais neaprašomų, veiksmų. O kiek dar yra smulkaus pobūdžio valdymų, kurie valdo atskirus kūno raumenų plotus? Kad ir rankų pirštų valdymas.

Didžioji dalis procesų organizme nevaldoma primityviausiu būdu. Minimalus elektrinis signalas sukelia nemažą raumenų susitraukimą arba išsitiesimą. Raumenyse iki tol yra visos tam veiksmui atlikti reikalingos cheminės medžiagos. Visas aprūpinimas vyksta nepriklausomai nuo laukiamo rezultato. Tačiau, atsiradus didesniam poreikiui, visa sistema persijungia į suaktyvintą aprūpinimą papildomomis medžiagomis ir energija. Net ir nesant reikiamo kiekio medžiagų, jos gali būti pasigaminamos iš organizme esančių atsargų.

Nesigilindami į smulkmenas, galime suprasti, kad žmogaus organizmas yra labai tobula biocheminė mašina. Kas įdomiausia, ši mašina pati save sukonstruoja nesinaudodama beveik jokiais išorinio poveikio signalais. Tai, kad kievienoje ląstelėje yra įrašytas visas organizmo kūrybos, gyvybės palaikymo planas, parodo šios mašinos tobulumą nuo pat pirmos ląstelės. Ir visa tai tik biochemija. O kur yra sąmonės, jausmų, mąstymo, suvokimo ir kiti aukštesnio lygio procesai??

Ateityje dar numatoma kitokių žmogaus analogijų:

Žmogus, kaip elektroninis prietaisas
kaip informacijos įrenginys
kaip laukų šaltinis

Laukiame pasiūlymų ir atsiliepimų.