|
Kam reikalingas Minčių mokslas, kokia jo atsiradimo istorija? Ar jis buvo sugalvotas, išrastas ar atsirado savaime? Kodėl jo nėra iki šiol? Ar tai ne koks nors laikinas darinys? Gal fantazija ar eksperimentas? Kas yra mintys - žino beveik kiekvienas žmogus. Jos savaime, arba su išoriniu paskatinimu, kyla mūsų galvose. Garsių žmonių minčių yra daugelyje knygų, interneto tinklapių. Tačiau, nežiūrint į tai, apie pačias mintis nelabai kur rasime. Net naujausiame psichologijos vadovėlyje apie jas nerašo nė žodžio. Gal būt mintis - dar neatrasta jėga, reiškinys, kitaip ji būtų visiškai atskleista? Visi žinotų minčių atsiradimo priežastis, kelius bei jų paskirtį. Dabar gi ši gyvenimo sfera yra neteisėtai apleista. Dėl tos priežasties apie mintis kalba kas tik nori ir ką nori. Tuo pačiu niekas neatsako už savo „paleistas“ mintis, jų pasekmes. Kad bent kiek užpildyti šią spragą ir buvo nuspręsta tyrinėti šią sritį. Mintis, kaip posakį, gali tyrinėti kiekvienas, tačiau susidurti su realiais minties padariniais ne kiekvienam duota. O ir susiduriantieji gali nesuprasti kas su jais darosi ir dėl kokių priežasčių. Priežasties ir pasekmės ryšys, kuriame kaip jėga dalyvauja mintis, ir yra Minčių mokslo objektas. Kaip žinia, mokslai neatsiranda be tam tikro pagrindo. Kiekvienas mokslas turi savo tyrimų sritį, principus, paskirtį. Pagrindinė visų mokslų paskirtis – žinios. Kad žiKanios, žinojimas atsirastų, reikalingas informacijos kaupimas, analizavimas, sisteminimas, apdorojimas, tikrinimas ir daugelis kitų procesų.
Minčių mokslo atsiradimas nebuvo atsitiktinis įvykis. Gyvenime atsirado nemažai faktų, kurie netilpo į jokio esančio mokslo rėmus, jų nepaaiškino jokios gerai žinomos teorijos ar dėsniai. Kadangi tie faktai siejasi su įvairiausiais fizikiniais ir kitokiais reiškiniais, tai jų tyrimui reikia atitinkamų žinių. Faktų įvairovė bei specifiškumas neleido jų priskirti vienam kokiam žinomam mokslui, o jų tyrimas reikalavo žinių iš daugelio sričių. Taip susiformavo Minčių mokslo pagrindas. Kiek galima objektyviau, tiksliau, teisingiau tirti tuos faktus galėjo tik daugelį sričių išmanantys specialistai. Tačiau tokių, kaip žinia, neruošia joks mokslas. Kadangi viską išmanyti neįmanoma, tai, plečiantis požiūriui, nukenčia tikslumas, detalumas. Kita vertus, informacijai apdoroti, išanalizuoti ir patikrinti reikia gana plačios, intensyvios ir gilios diskusijos. Ar tai gali padaryti vienas asmuo? Akivaizdu, kad dalyvaujančių asmenų trūkumas, laiko stoka tokių reiškinių tyrimą darytų vis keblesniu.
|
|