1. Kas yra mintis? [Išl.] – signalas (pranešimas), turintis energiją ir pasireiškiantis kokiame nors objekte tam tikru pavidalu. Taip pat galintis egzistuoti nematerialiu pagrindu (ne dalelėmis ar bangomis). 2. Kuo mintis skiriasi nuo fizikinio poveikio? [Išl. Dv.] – mintis pasireiškia apeinant žinomus gamtos dėsnius (jėgas) arba esamų valdymu pagal minties informaciją. Minties poveikis paprastai pasireiškia tokiu būdu, kokiu be minties poveikio reiškiniui įvykti būtų be galo maža tikimybė. 3. Kaip mintis aptinkame? [Išl.] – pagal netikėtai atsiradusią informaciją; įvykus įvykiui, reiškiniui, kurio priežastingumas neduoda pagrindo laikyti jį fizikinės kilmės reiškiniu.
4. Kaip nustatyti minties veikimą? [Išl. Ts. Gr.] – aiškiausiai mintis suveikia reiškiniuose, kurių reali tikimybė įvykti yra beveik lygi 0; žmogaus smegenyse minties veikimo nustatymas įmanomas tuomet, kai mintis yra didžiulio stiprumo, viršijanti vidinius signalus, arba žmogus turi sugebėjimų atskirti savas mintis nuo patekusių iš išorės.
5. Kodėl iki šiol mintis nėra apibrėžta, tyrinėjama, nagrinėjama? [Tb.] – minties pasireiškimas gyvose būtybėse labai specifinis bei subjektyvus; minties specifika yra tokia sudėtinga bei silpnaveikė, kad jos aptikimas įmanomas tik aukšto intelekto – sudėtingumo struktūrų (gyvų būtybių ir technologinių įrenginių) pagalba.
6. Minties pasireiškimo ir pasekmių neprognozuojamumas. [Gr.] – taip yra dėl sudėtingiausios informacinės struktūros, kuomet minties materializacija yra labai retas reiškinys, o tai reiškia labai sunkiai prognozuojamas.
7. Minties plitimo savybės, pobūdis, charakteristikos. [Dv.] – minties plitimo būdai – materialus, informacinis, spinduliavimo būdu, lauko pagalba (statinis), žmogus - žmogui, mintis – žmogui, ir t.t.
8. Minties asmeniškumo atpažinimas, jo problematiškumas. [Gr. Tb] – kadangi mintis dažniausia skleidžia žmonės, tai jų asmeniškumas susisieja su mintimi; asmeniškumo atpažinimas yra susijęs su asmeninės komponentės atpažinimu mintyje, jei tokia yra; dažnos asmenybės neturi ryškiai išreikšto asmeniškumo, todėl jų mintys neturi šios komponentės.
9. Minčių transformacijos į kitas energijos rūšis ir atvirkščiai. [Ts. Dv.] – dažniausia minties transformacija į informaciją, retesnė transformacijos rūšis- į fizikinio specifinio pobūdžio jėgą, kitos rūšys – sudėtingų kompleksinių jėgų pasireiškimai. Atvirkštinis minties transformacijos kelias - kai tam tikros specifikos informacijos, energijos generuoja mintis, kurios gali plisti savaime (kompiuterinis softas). Šiuo atveju reiktų kalbėti apie įvairiausius minčių (energijos) šaltinius. 10. Minčių santykis su ją sukėlusia energija, reiškiniu. [Ts.] – paprastai energija, reiškinys neša savyje informaciją, kuri atsiskleidžia minties pobūdyje; įmanomas atgalinis ryšys su minties kilmės objektu. 11. Minties ir posakio (žymių žmonių) skirtumai. [Dv. Gr.] – mintis veikia plačiai, posakis - tik smegenyse. Minčių įvairovė yra nepalyginai didesnė, nei posakių. Yra labai daug sričių, kuriose minties pasireiškimas negali būti išreiškiamas jokiu posakiu. Palyginimui galima pateikti paprasčiausių jėgų, energijų poveikių įvairovę (mintis) su tik žmogui būdingomis gyvenimo sričių ribose išreikštomis mintimis (posakis). 12. Minties poveikis į asmenybę, jos pagrindus, tvirtumą, pasitikėjimą, gyvenimo siekius, tikslus ir pasaulėžiūrą. [Ts. Gl.] – teigiamas, neigiamas, ardantis, iškeliantis, deformuojantis, nukreipiantis, perorganizuojantis, stabdantis, neįtakojantis ir t.t.
13. Minties poveikio nevienalaikiškumas. [Gl. Išl.] – ši minties charakteristika dažniausiai atspindima minties pasireiškimo galios maksimumu, aktyvumu laiko atskaitos sistemoje. Dažnai klystama, kad minties poveikio nevienalaikiškumas yra susijęs su rašytiniais šaltiniais. Realiai minties nevienalaikiškumas labai išaiškėja, kai pradedi pastebėti, suvokti minties materializacijos procesus, bei dalyvauti jų valdyme. Minties pasireiškimo laikas [Aut. - pakilo galia] gali kisti nuo tuoj pat (vienalaikiškas) iki niekada (?)
14. Minčių sąsajos su kitų objektų, reiškinių, sutvėrimų, kūrinių savybėmis. [Vis.] – ši minties charakteristika apibūdinama kaip daikto, objekto, kūrinio ryšys mintinėmis energijomis. Realus minties ryšys su įvairiausio pobūdžio objektais gali turėti labai platų sąsajos spektrą, kurio ryšį nustatyti nėra taip paprasta. Minties energijos ryšio su objektu tyrimai yra labai sudėtingi, daugiapakopiai, daugiaplaniai. Šiuo metu nėra atitinkamos tyrimams tinkamos objektyvios aparatūros objektų mintinėms komponentėms matuoti, tirti. Tačiau ryškiau pasireiškiančių objektų mintinės komponentės pasireiškia pačios savaime.
15. Minčių analizė, tyrimas, naudojantis kitais objektais. [?] – turima omenyje dirbtinis objektų, turinčių panašią mintinę komponentę sukūrimas, kai pasireiškia sąveikaujančių energijų išsikyrimas. Kaip pavyzdį galima pateikti kūrinio, turinčio mintinę komponentę panaudojimas kitų objektų tyrimui. Kūrinys žmogaus ar kitų minčių diagnostikai.
16. Minties materializacijos kelio pasirinkimas. Kas jį pasirenka? Nuo ko jis priklauso? [Vis.] – kadangi minties materializacijoje gali dalyvauti ne vienas veikiantis asmuo, tai kelio pasirinkimas priklauso nuo tų asmenų, bei nuo minties pranešimo – užsakymo turinio. Mintis, jeigu esti veikiantis asmuo, pati pasirenka tinkamiausią jos adresatui realizacijos kelią, laiką, vietą ir kitas sąlygas. Taip pat galimas ir išankstinis minties materializacijos kelio užsakymas, tačiau tuomet užsakovas turi prisiimti atsakomybę už tokios materializacijos galimas pasekmes. Tai primintina minties valdymu užsiimantiems asmenims.
17. Kodėl mintys materializuojasi ant daiktų, organizmo, bet ne tiesiogiai smegenyse suvokimo pavidalu? [] – dėl neigimų; kelio, atitinkančio mintį smegenyse nebuvimo; adresato perkėlimo į kitus objektus, daiktus, sritis.
18. Minčių perdavimo tiesiogiai į smegenis būdai: vizija, garsas, posakis, tekstas, jausmas, sapnas, istorija, scenarijus, nuojauta ir t. t. [] – priklauso nuo smegenų išlavinimo savybių; nuo minties perduodamos informacijos pobūdžio; nuo minties sudėtingumo, daugiaprasmiškumo ir kitų charakteristikų.
2006-07-15
|