Article Index |
---|
Pažinimo kelias |
Page 2 |
Page 3 |
All Pages |
Page 1 of 3
There are no translations available.
Mūsų tinklapio tikslas surasti trumpiausią, efektyviausią, paprasčiausią pažinimo kelią, tinkantį daugumai sąvokų, reiškinių, daiktų, objektų, sutvėrimų. Žmogų galima tyrinėti pačiais įvairiausiais keliais. Vienas iš jų – stebėjimas. Kokius jis duoda rezultatus, ar jų pakanka? Antrasis pažinimo kelias yra palyginimas. Be pastebėjimo lyginti negalima. Palyginime taip pat yra visokiausių kelių. Dydžių palyginimas, formų, spalvos, kitų, pačių įvairiausių savybių. Palyginti galima labai daug ką. Palyginimo rezultatų galime gauti labai daug bei juose pasimesti. Todėl sekantis svarbus pažinimo kriterijus – atranka. Kas nesugeba atrinkti svarbiausių pastebėjimo, sulyginimo rezultatų gali užklimpti toje vietoje. Nuo atrankos priklausys tolesnis pažinimo rezultatas. Atranka gali suteikti aiškumo, kaip ir suklaidinti. Todėl reikalingas supratimas, kaip ir ką atrinkti. Niekada pirmasis rezultatas nebus absoliučiai teisingas, todėl reikia sugebėti pakartoti visą tą kelią skirtingais metodais. Kelio pasirinkimas gali duoti tam tikros rūšies atsakymus. Suvokimas – tai sugebėjimas iš anksto žinoti, kokiu keliu eiti, kad gauti norimą rezultatą. Pavyzdžiui, „ar esi sveikas?“ Ką tokiu atveju reikia pastebėti, su kuo sulyginti, ką atrinkti, kokia metodika tai daryti? Galima aklai pasitikėti atrastais keliais, taip pat galima bandyti eiti savu. Tai, galima sakyti, buvo pasyvusis kelias. Jis remiasi nesikišimu į daiktą, veiksmą, reiškinį, objektą, sutvėrimą. Mūsų jutimo organai yra gana tobuli, kad gauti gana teisingus atsakymus. Na, kad ir į klausimą „Ar esi sveikas?“ Kartais pastebėjimo kelias neduoda aiškių vertingų rezultatų. Tuomet reikia panaudoti aktyvų tyrimo kelią. Jis nėra kardinaliai skirtingas nuo pastebėjimo, bet jo ypatumas - mūsų įsikišimas. Lyginant galima pasyviai stebėti arba bandyti keisti stebėjimo tašką - apeiti, pasilenkti, prieiti, nutolti. Kai kuriems daiktams įmanomas pajudinimas, apžiūrėjimas rankose. Ne visada ir ne viską galima aktyviai apžiūrėti. Tam gali būti natūralūs, dirbtiniai ar kitokie apribojimai. Mes negalime iš išorės pamatyti kas dedasi kalėjimo viduje. Taip pat žmogaus kūno negalime laisvai tyrinėti, nes tai bus įsikišimas į privatumą arba į jį patį. Kartais apribojimai galioja tik tam tikrą laiką, kaip dovanos – iki Kalėdų. Kokie yra aktyvūs stebėjimo m e t o d a i ? Vizualus, garsinis, cheminis – kvapų, skonio, lietimo, matavimo ir kitokie. Ar visada reikalingas aktyvus pastebėjimo, tyrimo kelias? Pilnai gali užtekti ir pasyvaus kelio. Tai priklauso nuo norimų gauti rezultatų. Kai išmoksti vertinti sąlygas, jėgas, tai atsiranda reiškinių, įvykių prognozavimas. Net ir nebandęs gali pasakyti, kad kalnuose obuolys ant žemės kris kitu pagreičiu. |