| Article Index |
|---|
| Pažinimo kelias |
| Page 2 |
| Page 3 |
| All Pages |
Page 2 of 3
| Sekantis pažinimo etapas įgauna aktualumą, kai pasyvusis ir aktyvusis stebėjimas neduoda norimų rezultatų. Tuomet reikalingas bandymas, eksperimentas. Sveikumo tyrime tai – pritūpimai, bėgimas, svorių kilnojimas ir kita. Daiktams – išardymas, jei yra tokia galimybė, nes kartais nesugadinęs neišardysi ir atgal nesurinksi. Kai kurie pabandymai gali turėti labai reikšmingas ar net baisias pasekmes. Todėl žinok: „Ką darai?“ Sužinoti, ar neskils stiklas kai pro jį pašviesi galingu šviestuvu negali nepabandęs. Tačiau to pasekmė gali būti stiklo keitimas nauju. Parduotuvėje, pabandęs produktą, turėsi jį pirkti. Kelias atgal - komplikuotas. Drabužį galima bandyti, tačiau ne visus. Na, o apie išardymą nė kalbos negali būti, tai jau gadinimas. Kartais be bandymo nieko negalima išsiaiškinti, tačiau yra kelių, kurie užpildo šią spragą, trūkumą. Bandymas paprastai nėra apibūdinamas skaičiais 0, 1. Gali būti dalinio, nepilno, menamo bandymo, eksperimento kelias. Šis kelias labai priklauso nuo tikrinamojo objekto ar reiškinio, taip pat nuo tyrėjo galimybių, sugebėjimų. Nebūtinai viską išbandyti, kad sužinoti. Tame kelyje yra spėjimai, įtarimai, abejonės ir daug kitų veiksmų. Tai menamo bandymo organizavimas. Kartais užtenka realiai panaudoti mažą dalelę, kad sužinoti koks bus viso bandymo rezultatas. Šiuo atveju tikslumas nebūtinas, nes daug yra bandymų, kurie ir pilnai daromi duoda skirtingus rezultatus. Hipotezė, spėjimas, įtarimas dar nieko nesako apie būsimą rezultatą. Einant tuo keliu reikalingas išmanymas, žinios, sugebėjimas jais pasinaudoti. Paprasčiausias pasinaudojimas žiniomis – pasinaudojimas kito padaryto bandymo, eksperimento rezultatais. Galima spėti, kad ir šį kartą bus panašiai. Spėjimas nenukrenta iš dangaus. Tai yra kitų sulyginimų, bandymų pasekmė. Jeigu dviem atvejais gaunamas vienodas rezultatas, tai galima spėti, kad ir trečią kartą bus taip pat. „Obuoliai ant žemės krenta vienodai“. – Tai pastebėjimas ar spėjimas? Žinios – kai yra daug patikrintų, išsiaiškintų stebėjimų. Jeigu jie neišaiškinti, tai žinios yra nepatvarios. Išsiaiškinimas – tai sugebėjimas įvertinti daug sąlygų, jeigu ne visas. Kai išmoksti vertinti sąlygas, jėgas, tai atsiranda reiškinių, įvykių prognozavimas. Fizikinių reiškinių sąlygas ir jėgas nėra taip sunku išsiaiškinti. O kaip su psichologiniais, dvasiniais reiškiniais? Juos irgi galima išsiaiškinti ir prognozuoti kai žinai jėgas, kurios juos veikia. Kai poveikyje dalyvauja daug jėgų, faktorių, išsiaiškinti rezultatą nėra taip paprasta. Sudėtingą poveikį galima supaprastinti atmetus nereikšmingas jėgas. Taip nuo detalių išvaloma esmė. Žmogus, visuomenė, valstybė nėra paprasti fizikiniai objektai, juos gana stipriai veikia ir detalės, todėl juos prognozuoti daug sunkiau nei fizikinius objektus. Taip ir atsiranda spėjimo, prognozavimo paklaidos. Šiuo atveju žinios gali būti labai klaidingos. Tas pats žodis vienam žmogui sukels vieną reakciją, kitam – visiškai skirtingą. Ar čia padės žinios? Vargu. Čia padės tik konkretaus žmogaus pažinojimas. O tam reikia kartu "suvalgyti pūdą druskos" (ir ne iš karto). |