Jau seniai svajojau sveikint tave, Žeme, nuo aukščiausio kalno mano šalyje, štai atėjo laikas, kai galiu ištarti – Žeme, mylimoji, dievinu tave. Stoviu Juozapinės kalno aukštumoje ir žvelgiu į tolį driekias platuma, koks gražus esi man, tu trapus pasauli, aš tave globosiu, kol esu gyva. 2004 12 30
>><<
jau tada pirmą kart sumaišty aš blaškiaus kai atsakymų lietų su skėčiu baidžiau
o jie lijo ir lijo norėjo nuplaut minčių juodas gijas vis siekė sutraukt
bandžiau išlaikyti blaškiaus maištavau nepilk susimilki leisk protą atgaut
mąsčiau tyliai ašara krito nakty nejaugi kažkas patikėjo manim
kodėl gi stebėjaus dvejojau ilgai tikėt vis bijojau ar svajos tatai 2006 05 01
| vieniša mintis klaidžioja po kūną kur jai prisiglausti negaliu patart nes esu pati vienišumo liūne ieškau kas galėt ranką duot ištraukt
taip giliai giliai vienos bastos vargšės ieško kur iškilt viltį kam suteikt mintys – jos pakils aš tikiu sėkme jų mano gi vienatvė niekad nesibaigs
apdainuosiu ją ilgesį ir skausmą verks širdis drauge žodžiai jai pritars bet viltis lyg paukštis tolumoj mojuos man kantriai kantriai lauksiu kol ji nusileis 2005 10 23
>><<
nėra tikėjimo nėra vilties beliko jausmas savos kaltės kaltės dėl laimės darbų sėkmės kaltės dėl meilės ir ateities kodėl neliko šitų jausmų širdy tik aidi kaltė - tai Tu 2006 05 01
|
jausk medį jausk žolę jausk dangų aukštai jausk durį į širdį jausk melą giliai
nejausi – sudegsi dangaus – žemumoj nejausi – prasmegsi jausmų platumoj
pajausi – suprasi pasaulio tiesas jei slėpsies – prarasi savas svajones 2005 01 17
>><<
ištirpo meilės jausmas šią naktį tyloje suvirpo visas kūnas kai paliečiau tave atodūsį jausmingą jaučiau slapčia meldžiau kad meilė išsilietų banga sugrįžtų Tau
tarei, koks aš laimingas aplieki dar karščiau nudegink mano lūpas rankas surišk tvirčiau norėjau atiduoti išplėšti su širdim tą tyrą meilės jausmą viliojantį tolyn 2006 05 01 |