2014-03-20

8:41

Kitoks pasaulis

/Knygos pristatymo alternatyva/

      Žmogui, pamačiusiam arba išgirdusiam apie šią knygą, turėtų iškilti klausimas, kodėl kitoks ir dar pasaulis?

      Tuoj pat potencialus skaitytojas apsižvalgys, koks tas dabartinis pasaulis. Tuoj perkratys savo sąmonėje visus duomenis ir įsitikins, kad jis ir taip daugybe variantų yra kitoks. Tiesa, juk kalba gali eiti ne apie mus supantį išorinį, materialų pasaulį. Juk mūsų vidus taip pat turi pasaulį – vidinį. O juk pavadinime neparašyta, kad knyga yra bilietas į kitokį vidinį pasaulį. Bet juk tai ne kliūtis. Galime peržvelgti ir tą mūsų vidinį pasaulį. Savo – galime, o štai kitų vidinis pasaulis – uždaresnis. Net rašytojai, knygose perteikdami savo mintis, vidinį pasaulį laiko uždaru. Na, gal šios knygos autorius surizikavo savo vidinį pasaulį atidaryti ir surengti ekskursiją į jį. Tuomet pavadinimas "kitoks pasaulis" pasiteisintų tik tuo atveju, jei šis tikrai kitoks nei visų kitų. Na, galima įtarti, kad jo, tai yra autoriaus, vidinis pasaulis labai skiriasi nuo kitų. Tuomet pasakymas "kitoks" atitiks tikrovę.

      Bet iš kur autorius gali žinoti, kad jo vidinis pasaulis yra kitoks nei visų kitų? Negi jis po juos kuitėsi? O gal jis ekstrasensas? Turi ypatingų sugebėjimų ir gali praskenuoti kiekvieno iš mūsų vidinį pasaulį ir sulyginęs su savuoju pasakyti – „taip, kitoks.“ Na, tiek to. Palikim tą autorių ramybėje. Juk niekas, išskyrus jį, negali patikrinti, ar jo vidinis pasaulis kitoks ar ne. Nors, jei jis knygoje sugebėtų jį atskleisti, tai kiekvienas skaitytojas galėtų pats asmeniškai įsitikinti, kad pateko į kitokį vidinį pasaulį. Su kitokiais principais, taisyklėmis, tvarka, su kitokiomis savybėmis ar sugebėjimais. Na ir kas? Sugebėjimus visi turime kitokius. Juk nepritaikysi autoriaus sugebėjimų kiekvienam skaitytojui, kad šie gerai tiktų. Šią hipotezę reikėtų patyrinėti. Apie kokius sugebėjimus eina kalba?

      Dabar turėsime persikelti į autoriaus vidų. Ne visiems tai pavyks. Bet juk nebūtina persikelti į tam tikrą vietą, kad su ja susipažintume. Kartais užtenka pamatyti jos nuotraukų, vaizdo įrašų ar išgirsti garsų. Tai jau perduos dalį tos vietos įspūdžio. Bet juk ne tik šie pojūčiai mumyse egzistuoja. Dar yra kvapų receptoriai. Yra ir vestibiuliarinis aparatas, kuris nustato, kokioje padėtyje esame ir ar judame su pagreičiu. Turime ir taktilinius receptorius, kurie gali pranešti mums, ar kas nors laiko mus už rankos. Turime ir daugybę kitų receptorių, kurie pasireiškia mūsų viduje. Mes dar nepaminėjome, kad yra ir aukštesnio lygio analizatoriai. Jie praneša apie būsimą situaciją jausmais, pavyzdžiui, baime, nerimu, kitomis sudėtingesnėmis būsenomis. Negi kelionė į autoriaus vidų gali perteikti visus įmanomus mūsų smegenų priimamus bei vidinius signalus? Atsakysiu – fantastiškiau. Ši kelionė gali perduoti ne tik visus suminėtus faktorius, bet ir daugybę naujų, nežinomų, su kuriais tikrai nesate nė karto susidūrę. Jums netgi niekas apie juos negalėjo papasakoti, nes ir jie nesusidūrę. Tai kas gi, po galais, tas autorius, jei tiek visko jo viduje gali vykti ar net jau vyko?