III. VEIKSNIAI,
vienijantys žmoniją

1. Išlikimas.

Jis veikia pradedant atskiru asmeniu ir baigiant visa žmonija. Į išlikimą įeina atsiradimas (gimimas), įsitvirtinimas, plėtimasis, dauginimasis, paveldimumas, paveldėjimas, sąlygų egzistavimui sudarymas, palaikymas ir daugelis kitų faktorių. Išlikimas - visuotinis dėsningumas, veikiantis ne tik tarp gyvųjų sutvėrimų, bet ir negyvojoje gamtoje, fizikiniuose kūnuose.



2. Teisingumo siekis.

Niekas nenorėtų būti apgautas, ar jis yra stiprus, ar - silpnas. Net ir stipriausias susimąstytų ir pradėtų laikytis to dėsningumo, jeigu suprastų, kad virš jėgos yra stipresnė jėga. Tai, ką taikai kitiems, gali būti panaudota prieš tave. Teisingumas atsako už teisingus mainus, santykius, už teisėtos nuosavybės išsaugojimą ir gynimą.



3. Gailestingumo siekis.

Niekas negali būti tikras, kad jam negresia koks nors nežinomas pavojus. Užeina epidemijos, atsitinka nelaimės, nenumatyti ar neįspėjami įvykiai. Suvokimas to, kad gali atsidurti neįgaliojo vietoje, verčia žmogų, visuomenę, valstybę, žmoniją būti gailestinga ir pasirūpinti likimo nuskriaustaisiais. Gailestingumas skatina tėvus rūpintis vaikais, kol šie nepasiruošę savarankiškam gyvenimui. Šis dėsningumas taip pat garantuoja pagalbą pradedančiam, bausmės panaikinimą, atidėjimą ar sušvelninimą prasikaltusiam. Gailestingumo ignoravimą ištaiso aukščiausias teisingumas.



4. Tobulėjimo siekis.

Kuo toliau pažengusi civilizacija, tuo labiau ji siekia tobulumo. Į tobulėjimo sąvoką telpa progresas, vystymasis, veiklos optimizavimas, naudingumo didinimas, išlaidų mažinimas, naujų mokslo, gyvenimo sričių įsisavinimas, pažinimo gerinimas, procesų automatizavimas, padedančios žmogui technikos kūrimas bei įgyvendinimas ir daugelis kitų funkcijų. Tobulėjimo siekis labiausiai išryškina žmogų iš kitų gyvybės formų. Tai nepailstamas siekis užkariauti vis daugiau, efektyviau ir lengviau. Tačiau, per didelis tobulėjimas nėra vienareikšmiškas gėris. Jis veda prie didėjančių, grėsmingų kontrastų, resursų sekinimo, pasipiktinimo, nesąžiningos konkurencinės kovos ar net iššaukia terorizmo bangą. Tai neharmoningo, netolygaus vystymosi pasekmė. Neapimantis visos visuomenės, žmonijos tobulėjimas yra labai pavojingas. Todėl labiausiai išsivystę, prasimušę į priekį, dalį pastangų turi nukreipti visuomenės, žmonijos vystymosi tolygumui užtikrinti.



5. Grožio siekis.

Vos tik žmogus įgauna galimybę keisti save ir pasaulį, jis neišvengiamai pradeda siekti grožio, harmonijos, teigiamų jausmų. Grožis tai labiausiai priimtinų, pripažintų formų, proporcijų, ryšių teigiamas poveikis žmogui. Grožyje taip pat atsispindi tvarka, dėsningumai, įvairovė. Grožio realizacija padidina konkurencingumą, paklausą, didina prisirišimą. Grožis tobulina žmogaus dvasią, gerina jos santykį su savimi bei kitais žmonėmis. Grožis labiausiai realizuojasi per meną, muziką, literatūrą, dailę, architektūrą, dizainą, madas ir kitais būdais. Šis siekis yra vienas iš žmonijos traukos į priekį jėgų.



6. Dvasingumo siekis.

Kai kam tai bus nesuvokiama vertybė. Vieni išvis nežinos kas tai yra, kitiems ji gali atrodyti gana primityvi. Šiuo metu dvasingumas yra viena iš labiausiai nesuvokiamų žmogaus, visuomenės, valstybės, žmonijos siekių. Dvasingumas  - tai lyg visų siekių įkūnijimas, išplėtimas, tobulinimas ir realizavimas atitinkamuose veiksmuose bei mintyse. Dvasingumo vizuali realizacija nėra tokia paprasta, todėl ir jo įvertinimas žymiai sudėtingesnis nei visų kitų siekių - dėsningumų, nes jis didžiąja dalimi yra nematomas. Tai prilygsta mintiniam veiksmo įsivaizdavimui siekiant, bandant jį realizuoti.

Dvasingumo įsikūnijimai yra žmonijos aukščiausi autoritetai. Jų naudingumo visai žmonijai negali užginčyti niekas, jie neabejotinai svarbūs ir reikšmingi. Šiuo metu dvasingumo siekis nėra lemiamas istorijos variklis, bet jo reikšmė ir įtaka visos žmonijos civilizacijos eigai yra milžiniška.



Atsižvelgiant į šiuos siekius – dėsningumus galima pradėti modeliuoti žmonijos ateitį, kaip iki tol buvusios istorijos raidos tęsinį.