2014-03-20

8:41

Kitoks pasaulis

/Knygos pristatymo alternatyva/

      Žmogui, pamačiusiam arba išgirdusiam apie šią knygą, turėtų iškilti klausimas, kodėl kitoks ir dar pasaulis?

      Tuoj pat potencialus skaitytojas apsižvalgys, koks tas dabartinis pasaulis. Tuoj perkratys savo sąmonėje visus duomenis ir įsitikins, kad jis ir taip daugybe variantų yra kitoks. Tiesa, juk kalba gali eiti ne apie mus supantį išorinį, materialų pasaulį. Juk mūsų vidus taip pat turi pasaulį – vidinį. O juk pavadinime neparašyta, kad knyga yra bilietas į kitokį vidinį pasaulį. Bet juk tai ne kliūtis. Galime peržvelgti ir tą mūsų vidinį pasaulį. Savo – galime, o štai kitų vidinis pasaulis – uždaresnis. Net rašytojai, knygose perteikdami savo mintis, vidinį pasaulį laiko uždaru. Na, gal šios knygos autorius surizikavo savo vidinį pasaulį atidaryti ir surengti ekskursiją į jį. Tuomet pavadinimas "kitoks pasaulis" pasiteisintų tik tuo atveju, jei šis tikrai kitoks nei visų kitų. Na, galima įtarti, kad jo, tai yra autoriaus, vidinis pasaulis labai skiriasi nuo kitų. Tuomet pasakymas "kitoks" atitiks tikrovę.

      Bet iš kur autorius gali žinoti, kad jo vidinis pasaulis yra kitoks nei visų kitų? Negi jis po juos kuitėsi? O gal jis ekstrasensas? Turi ypatingų sugebėjimų ir gali praskenuoti kiekvieno iš mūsų vidinį pasaulį ir sulyginęs su savuoju pasakyti – „taip, kitoks.“ Na, tiek to. Palikim tą autorių ramybėje. Juk niekas, išskyrus jį, negali patikrinti, ar jo vidinis pasaulis kitoks ar ne. Nors, jei jis knygoje sugebėtų jį atskleisti, tai kiekvienas skaitytojas galėtų pats asmeniškai įsitikinti, kad pateko į kitokį vidinį pasaulį. Su kitokiais principais, taisyklėmis, tvarka, su kitokiomis savybėmis ar sugebėjimais. Na ir kas? Sugebėjimus visi turime kitokius. Juk nepritaikysi autoriaus sugebėjimų kiekvienam skaitytojui, kad šie gerai tiktų. Šią hipotezę reikėtų patyrinėti. Apie kokius sugebėjimus eina kalba?

      Dabar turėsime persikelti į autoriaus vidų. Ne visiems tai pavyks. Bet juk nebūtina persikelti į tam tikrą vietą, kad su ja susipažintume. Kartais užtenka pamatyti jos nuotraukų, vaizdo įrašų ar išgirsti garsų. Tai jau perduos dalį tos vietos įspūdžio. Bet juk ne tik šie pojūčiai mumyse egzistuoja. Dar yra kvapų receptoriai. Yra ir vestibiuliarinis aparatas, kuris nustato, kokioje padėtyje esame ir ar judame su pagreičiu. Turime ir taktilinius receptorius, kurie gali pranešti mums, ar kas nors laiko mus už rankos. Turime ir daugybę kitų receptorių, kurie pasireiškia mūsų viduje. Mes dar nepaminėjome, kad yra ir aukštesnio lygio analizatoriai. Jie praneša apie būsimą situaciją jausmais, pavyzdžiui, baime, nerimu, kitomis sudėtingesnėmis būsenomis. Negi kelionė į autoriaus vidų gali perteikti visus įmanomus mūsų smegenų priimamus bei vidinius signalus? Atsakysiu – fantastiškiau. Ši kelionė gali perduoti ne tik visus suminėtus faktorius, bet ir daugybę naujų, nežinomų, su kuriais tikrai nesate nė karto susidūrę. Jums netgi niekas apie juos negalėjo papasakoti, nes ir jie nesusidūrę. Tai kas gi, po galais, tas autorius, jei tiek visko jo viduje gali vykti ar net jau vyko?

       Dar nepaminėjau, kad autoriaus viduje gyvena, atsiranda, išnyksta tokie sutvėrimai, kaip mintys. Na, daug ką manau tuo pasakymu nenustebinsiu. Bet nepulkit numoti ranka. Jūs net neįsivaizduojate kokios gali būti mintys ir ką jos gali. Pasakojimai knygose apie jų galias yra ryškiai sumenkinti. Tik persikėlę į tokį vidų kaip autoriaus, suprasite ne tik kas yra mintys, bet ir patirsite jų stebuklingas galias ne tik savo viduje, bet ir išorėje.

       Taigi, dabar turite suprasti, kad ši kelionė, nors ir gali nusitęsti ir nuveda į autoriaus vidų, bet ji tikrai ne vidinė. Ir tas kitoks pasaulis – ne vidinis. Taigi, pasipustykite savo smegenis. Juk jos – pirmas nešėjas kelionėje į kitokį pasaulį. Jų nepapustę nelabai galėsite į jį patekti. Smegenys, arba tiksliau sąmonė, yra pirmasis jūsų įrankis šiai kelionei. Tolesni įrankiai prabus, atsiras vėliau. Ir tai jau bus ne vidiniai įrankiai. Tai bus išoriniai, ne kūne esantys instrumentai. Va su jais jūs pradėsite tikrą kelionę į tikrą kitokį pasaulį. Ir jis bus realiai užfiksuojamas visais prietaisais. Todėl, jei norite neprarasti visų įspūdžių ir įrodymų, būtų gerai, kad turėtumėte aplinkos fiksavimo priemonių. Diktofoną, kamerą ar, kas užsiims šia kelione profesionaliau, ir sudėtingesnių prietaisų. Aš gi sakau, kad tai realūs pokyčiai. Ir paSAULIS REALIAI KITOKS. Bet iki to dar turite priaugti. Negalite leistis į kelionę išoriniame pasaulyje, nepakeliavę po savo ar autoriaus vidinį.

       Kodėl sugalvotas toks sudėtingumas? Negi neįmanoma sukurti tokią laiko mašiną, kuri perkeltų į kitą laiką? Panašiai šioje kelionėje turėčiau pasakyti, negi neįmanoma sukurti tokios mašinos, kuri perkeltų į kitokį pasaulį be pokyčių žmogaus viduje? Štai čia YRA problema. Tas vidinis pasaulis nėra nekalta avelė. Jis yra pakankamai stiprus, įtakojantis faktorius. Jis yra netgi jėga. Bet tą jėgą mes pažįstame nes joje gyvename. Tai štai dabartinis, ne kitoks pasaulis, neleidžia pamatyti, persikelti į kitokį išorinį pasaulį. Sumaniems kiltų klausimas, tai gal tas išorinis pasaulis yra silpnas, nestabilus, kad jį taip pastebimai gali įtakoti vidinis? Atsakymas gudresnis. Tas kitoks pasaulis yra dar išmanesnis už vidinį. Jis gali pasislėpti nuo netinkamų žmonių. Žinoma, jis nebus ištisai pasislėpęs. Jums nusisukus jis gali pradėti veikti, atsiskleisti. Tada jūs norėsite būti dar gudresniais – pastatę vaizdo kameras nusisuksite nugara, o paskui peržiūrėsite vaizdo įrašus, ar nebuvo atsiskleidęs kitoks pasaulis. Nebūkite tokie naivūs. Vos tik pastatysite kokį nors registravimo prietaisą, kitoks pasaulis tai sužinos. Jis juk skaito ne tik jūsų mintis. Jis žino, kas yra prietaisai ir ką jie gali. Jei jums nebus skirta susipažinti su kitokiu pasauliu, tai ir prieš prietaisus jis neatsiskleis. Tai žymiai aukštesnio išmanumo pasaulis nei manote.

      Nemanykite, kad ši kelionė yra natūralus reiškinys. Tai yra maksimaliai priartinta kitokia tikrovė. Ji mūsų sąmonei gali pasirodyt per daug fantastiška. Nemanau, kad žmogaus sąmonė nėra pajėgi padaryti tinkamą šuolį, kad patektume į kitokį pasaulį jau dabar. Paprasčiausiai žmogus nežino, kad yra toks greitas, trumpas, nors ir beveik fantastiškas kelias. Kitoks būdas ten patekti yra natūralus. Jis galėtų įsigyvendinti be ypatingų žmogaus pastangų per kelis tūkstantmečius. Žinoma, gali taip atsitikti, kad Žemė patirs didelį kataklizmą ir šis persikėlimas užsitęs kokį milijoną ar milijardą metų. Na, jeigu aukšto išsivystymo gyvybė žemėje dėl kažkokių tai priežasčių išnyks, tai jos tobulėjimas vėl nuo kažkurio etapo gali užtrukti labai ilgai. Tai net ne mūsų laiko matavimo terminas.

      Taigi aš siūlau tai, ko paprastai niekas nesiūlo. Žinoma, toks pasiūlymas nėra paprastas pasirinkimas, kaip „ką valgysiu šiandien pietų - cepelinus ar lietinius su varške? Tai net ne toks pasirinkimas, kaip „vesti tą merginą ar kitą? O gal išvis nevesti?“ O jei jau vedei, turėti su ja vaikų, ar ne? Ir kaip auklėti vaikus, o gal palikti juos saviauklai? Pasirinkimų gali būti daug. Kai kurie panagrinėti knygoje. Bet to pasirinkimo, kuris perkelia į kitokį pasaulį, negalima pavadinti paprastu. Nenoriu, kad šis sureikšminimas visus išgąsdintų. Kiekvienas dalyvis turi paklausti organizatoriaus, kuo tai gresia? Na, neatleis jus niekas iš darbo. Nereikalaus pasirašyti kokioje nors sutartyje rašalu ar krauju. Nėra šis apsisprendimas toks baisus. Be to, juk galima jį įvykdyti ne per pirmą kartą, o iš pradžių pasivaikščioti apsidairyti. Bet jei tik dairysitės, nepajausite įspūdžio, koks būtų persikėlus į kitokį pasaulį. Bet matau, kad mano laikas baigia ištirpti. Juk nenorite, kad už čiupros, neatsiklausęs, imčiau ir perkelčiau ten. Viskas savo laiku. Ir ta kelionė taip pat.

9:32