neliūdėsiu
kas bus skirta
tą priimsiu
skausmo mano
nematys nieks
slėpsiu jį
tik neapvilsiu
neišduosiu
neišduosiu neapvilsiu
savo meilės
nuoširdumo
šilumos
gailesingumo
negailėsiu
vis dalinsiu
kad nežūčiau
>><<
|
>><<
kad nežūčiau
neišnykčiau
nuo žemelės
kaip tas dūmas
atlaposiu
savo širdį
kas išgirs ją
pasirūpins
pasirūpins
ir paguos ją
nuramins
gal padėkos net
už dosnumą ir
gerumą
įvilktą į
vilties rūbą
2006 06 27
>><<
padėk, Aukščiausias, man
aš stoviu tam kely
tarp pelkės ir griuvėsių pasiklydus
išeit kur nematau
nerasiu išėjimo
net atmerktom akim
vis tiek jau nebegrįšiu
į pelkę niekada
išgirsk mane, o Dieve,
maldauju nepalik
palik nors kokią šviesą
šio kelio atkarpoj
2004 12 03
|
nenorėjau žeisti
nenorėjau teisintis
begalinis skausmas
stingsta viduje
vienas jis težino
mano kelio vingius
negaliu jam leisti
palytėt tave
šypseną matysi
laimę dovanosiu
meilę išdalinsiu
tiems kas jos verti
skausmą gi paslėpsiu
prasmę gilią jausiu
mano pakeleivė
liks manoj širdy
2006 10 01
>><<
temsta daros vis nykiau
jau seniai širdis raudoja
kas gi laukia ryt aš nežinau
tik jaučiu viltis dar neatstoja
pėdinu viena tylia gatve
sniegas malasi po kojom
ilgas kelias driekias tamsoje
reikia eiti, kad ir kaip nenoriu
jaučiu laiką, nežinau kodėl
man per greit minutės dabar bėga
noris rėkti – laike, neskubėk
dar netirpk taip greit kaip šlapias sniegas
aš nenoriu dar turiu darbų
sulėtėk sustok ilgai minutei
neklausai, vadinas, reik skubėt
ištirpdyt mintis skambioj eilutėj
2005 01 31 |
Laiškų ieškau dėžutėje adresu
Этот e-mail адрес защищен от спам-ботов, для его просмотра у Вас должен быть включен Javascript
Daugiau Rūtos kūrybos:
Mintys čia ir dabar
suvokimai, atradimai, patarimai
Dar skaitykite Rūtos: "Balandė"
|
