Kas galėtų pasigirti, kad jam gyvybė nėra vertybė? Maža to, jeigu tu tos vertybės nevertini savyje, tai gal tu jos nevertini ir kituose? Gyvybės išsaugojimas yra viena svarbiausių visų gyvybės rūšių vertybė - egzistencijos pagrindas. Tuo net nereikėtų per daug rūpintis, nes tai įrašyta kiekvieno gyvo organizmo genuose. Jame gali nebūti nei mąstymo, nei suvokimo, net smegenų, bet kažkokiu būdu organizmas atlieka tą funkciją. Gyvybės išsaugojimas yra toks stiprus, kad gresiant pavojui išlikimui, ant svarstyklių lėkštelių gali būti sulyginamos dvi gyvybės. Viena svarbesnė, kita – mažiau svarbi. Spėju, kad taip per globalinį atšalimą ir išliko žmonės, kai per trumpą laiką nebeliko augalų. Tam, kad išlikti, teko prisitaikyti vartoti gyvūnų mėsą. Apsisaugojimui nuo mirtį nešančio šalčio, teko išmokti nudirti ir panaudoti gyvūnų kailį. Kas tai sugebėjo – išliko, kas nesugebėjo perorientuoti savęs – išmirė. Šiuo atveju išlikimas yra ne paprasčiausia vertybė, tai yra gyvenimo dėsnis. Kapitalinis dėsnis. Per visą žmonijos istoriją  jis yra taip stipriai įaugęs, kad žmogus ir be pavojaus išlikimui iš inercijos taikė šį dėsnį. Kovoje už būvį, už geresnę ir patogesnę gyvenime vietą vis būdavo naudojamas kito gyvybės atėmimas. Kas buvo stipresnis, tas ir galėjo taikyti tą jėgą. Išlikimo vedini, žmonės pradėjo ir burtis į grupes, nes tuomet jie tapo stipresne jėga. Organizaciniai sugebėjimai ryškiai sustiprino išlikimą. Taip atsirado valdžia, autoritetas, gerai organizuotos grupės. Ir visa tai tik dėl geresnio, saugesnio išlikimo.

Tas lyrinis, įsivaizduojamas nukrypimas yra tam, kad parodyti, kaip veikia galingos vertybės. Esminė, pamatinė vertybė yra ta, kuri veikia beveik visuose žmonėse. Ji taip pat veikia ir gyvūnijos tarpe. Jeigu ji yra visur, tai gyvybės išsaugojimas bus svarbus bet kuriam gyvūnui. Tačiau, suvokti, kad kito gyvybė taip pat yra vertybė, gali tik aukštesnio intelekto sutvėrimas. Suvokimas, kad reikia saugoti ne tik save, bet ir kitokius gyvūnus arba rūšis, yra aukščiausio išlikimo suvokimas. Tai jau dvasingumą išreiškianti savybė. Rūpintis ne tik savimi, savo rūšimi, bet ir kitomis - yra dvasingumas. Suvokimas, kad ir kitam gali būti blogai reikalauja ypatingo ryšio. Jeigu tai supranta netgi gyvūnai, tai dvasingumas jiems taip pat nesvetimas. Tik žmogus gali drąsiai pasakyti, kad „svetimo skausmo nebūna“, nes jis to nejaučia. Gyvūnai turi kitokius ryšius, todėl jie paprastai nežaloja kitų gyvūnų tik šiaip sau, ne iš būtinybės ar išlikimo vedini.

Ar labai bus dvasingas žmogus, kuris iššaudė šiaip sau, niekam neprasikaltusius gandrus? Šiuo atveju kokia savybė veikė žmoguje, jeigu jis taip pasielgė? Žinoma ji bus ne vertybė. Tai trūkumas, defektas, brokas. Tačiau motyvas taip pasielgti juk turėjo būti. Taip mes prieiname prie neigiamų vertybių, kurios gali vadintis trūkumais, blogybėmis. Kodėl tai pavadinau vis tiek vertybe, o ne paprasčiausia savybe? Jeigu neegzistuotų atvirkščia gėriui, neigiamų vertybių piramidė, tai niekas tų savybių vertybėmis nevadintų. Tačiau yra blogį atstovaujantys žmonės, kuriems tos neigiamos savybės yra vertybės. Kad tai blogai - niekas neabejoja. Tačiau vien to egzistavimas parodo, kad kažkur yra slypinčios to priežastys. Priežastys, auginančios žmoguje neigiamas savybes. Šiuo metu mes jų nenagrinėsime. Tai bus kur nors.

Iš visos tos lengvos vertybių analizės galima pasidaryti labai vertingų išvadų. Vertybės yra globalinės reikšmės – esminės, pamatinės, svarbiausios. Yra ir sudėtingų, daugiaprasmių, sunkiai suvokiamų vertybių. Yra labai siaurose srityse taikomų vertybių. Yra vertybių hierarchija – išsidėstymas pagal svarbą, reikšmę, įtakos stiprumą. Vertybės tai, kaip energijos rūšys, jėgos, kurios gali įtakoti veiksmus, sprendimus, pasirinkimą. Yra toks vertybių pritaikymo, panaudojimo efektyvumas. Vienos jų sudėtingai sunkiai naudojamos, kitos - gali būti labai lengvai, aiškiai pritaikomos. Taip pat sužinojome, kad vertybės gali būti ne tik žmoguje, nors jis gali jas įvardinti. Gyvūnai jomis naudojasi be įvardijimų – „nešok prieš stipresnį“. Tai pat vertybės yra glaudžiai susiję su tam tikromis sritimis. Kartais ne viską galima įvardinti, nes yra tokių vertybių, kurių nei žodžiais, nei veiksmais, nei kitais apibūdinimais neišreikši. Tai yra sudėtingiausios, sunkiai paaiškinamos, bet veikiančios žmogaus, o gal ir gyvūnų gyvenimą, elgesį vertybės.
2006-02-05
06:57 - 8:55
A.G.