| Article Index |
|---|
| Tyrimo metodas |
| Page 2 |
| Page 3 |
| Page 4 |
| All Pages |
Page 2 of 4
| Kas gi tai per metodika? Pirmiausia, ji turi principus, jungiančius visas minėtas sritis. Mes žinome, kad matematikos pagalba beveik neaprašomas žmogus, socialiniai reiškiniai, o štai fizikoje be jos tiesiog neįmanoma apsieiti. Grynai matematinis metodas netiks aiškiai, suprantamai aprašyti ir tirti socialinius reiškinius. Tam labiausiai tinka aprašomasis, lingvistinis metodas. Tačiau, su juo bus labai nepatogu išsiaiškinti kūnų formas, išsidėstymą ir kitas su erdve susijusias savybes. Vien matematikos ir aprašymo metodu negalima bus aprašyti, atskleisti daugumos mūsų gyvenime vykstančių įvykių. Tam reikės kažkokio vaizdingo metodo, kurio pagalba galima bus nupiešti matomą, įsivaizduojamą vaizdą, detalių išsidėstymą, konfigūraciją. Kai kuriais atvejais niekas taip nepadės, kaip piešinys, brėžinys, nuotrauka. Tai grafinis, vaizdinis apibūdinimas. Visi šie metodai, apjungti į visumą, leidžia aprašyti daugiausia mūsų gyvenime vykstančių reiškinių, objektų. Belieka išsirinkti, kurios sritys yra svarbiausios siekiant suprasti, aprašyti viską. Mes turime mokėti aprašyti visus pojūčiais gaunamus signalus. Tai padėtis erdvėje, dydis, spalva, šviesumas, garsas, skambesys, forma, santykis, tam tikri dėsningumai (tvarka, betvarkė, hierarchija), paskirtis, pokyčiai, substancijos (kieta, skysta, dujinė), kvapas, cheminė sudėtis (malonus, nemalonus), gyvas - negyvas, vidinio pasaulio patyrimai, pojūčiai ir kita. Kurie būtent pojūčiai reiškinio apibūdinimui svarbiausi priklauso nuo konkrečios situacijos. Svarbiausia apibūdinti pilną reiškinio vaizdą. Kai kurios detalės aprašant yra nesvarbios, pavyzdžiui, klausantis muzikos neturi įtakos kvapai. Nelabai svarbu kaip šlama knygos lapai, jei joje yra svarbi informacija. Aprašant viską reikia nepersistengti ir nesurašinėti to ko nereikia, nors gyvenime pasitaiko taip, kad tose detalėse glūdi labai svarbi informacija. Kaip, pavyzdžiui, daikto padėties pasikeitimas gali būti susijęs su žmogaus vidine būsena. To nepastebėjus, įvykis gali būti aprašytas netiksliai, nepilnai, gal net klaidingai. Neištęsti tyrinėjimo į begalybę yra taip pat svarbu, kaip ir surašyti ypatingai svarbius duomenis. Kai ką galima užregistruoti apytiksliai iš atminties, nematavus. Kai kurie skaičiai visiškai neturi reikšmės. Dažniausiai gyvenime svarbus pats faktas, o ne jo dydis, tikslumas ar kitos charakteristikos. Tai suvokti būtina, nes aprašant užteršti informacija galima bet ką. Tokiu būdu gal ir paskandinama daugelis atradimų. Neturint detalaus, tikslaus, plano, patvirtinto realiais įrodymais, registracija, daugelis įvykių taip ir lieka už mokslo tyrinėjimo ribų. Dabar mokslas paprastai nesivargina tirti pasakojimų, jeigu šie neturi tam tikro lygio įrodymų. Tai didelė klaida pažinime, nes ne viską gyvenime mes turime įrodinėti, pateikti filmuotą medžiagą ar pokalbio stenogramą. Gal ateityje atsiras tokia galimybė filmuoti iš visų pusių visą savo gyvenimą bet kuriuo metu. Dabar turime metodikos pagalba išsiaiškinti, kas yra tiesa, o kas - melas. Ta metodika turi aprašyti tuos faktus, kurie atskleistų daugiausiai naudingos informacijos. |
|
|
| < Prev | Next > |
|---|