Dabar pereisime prie pačių paprasčiausių aktyvių prietaisų. Aiškiausias iš jų - stiprintuvas. Jis silpną signalą sustiprina iki stipraus, galinčio valdyti prietaisus. Tokiu pagrindu veikia žmogaus raumenų sistema. Raumenys - tai ir stiprintuvai, ir energijos konverteriai - elektrinės į mechaninę. Gana realus stiprintuvas gali būti dainininkas, girdėdamas per ausines garsą ir perdainuodamas jį garsiai. Šiuo atveju pakartoti 1:1 garsą bus beveik neįmanoma, nebent ten girdėtum savo paties balsą. Žmogus savyje gali sustiprinti labai daug ką. Silpnus sąmonės signalus jis gali paversti žodžiais, veiksmais arba dar kuo nors. Be galo silpnas mintis užrašant kūrinyje, galime būti (minčių) imtuvai – stiprintuvai.

Žmogus, kaip įvairiausios informacijos imtuvas. Tai labai plati sfera. Į žmogų patenka didžiulis kiekis įvairiausios informacijos. Žmogaus imtuve yra labai geri filtrai, kad iš to kiekio atsijoti tik reikalingą informaciją. Tai vadinama  selektyvumu. Jis vieną informaciją atskiria nuo kitos, paimant tik tą, kuri yra ar bus reikalinga. Pavyzdys – muzikos klausymas. Galima suderinti savo „imtuvą“ taip, kad jis girdėtų tik instrumentus. Šiek tiek persiderinus, smegenys girdi tik natas, tonus ar stiprumą. Dar kitaip paderinus, galima girdėti tik dainuojamos dainos žodžius arba juos versti į kitą  kalbą. Štai koks tobulas prietaisas tas žmogus.

Jeigu kaip imtuvas žmogus labai tobulas, tai gal neblogas bus ir siųstuvas? Tai žmogui sekasi šiek tiek sunkiau, nors kai kuriems siuntimas pavyksta  geriau, nei priėmimas. Pavyzdys - rašytojas. Jo viduje gaminasi signalai, kuriuos galima išplatinti kitiems. Tai yra - parašyti knygą. Galima sukurti vaidmenį teatre, kine. Tai būtų vaizdo generatorius. Kaip kvapų generatorius žmogus „ne koks…“. Turime truputį pasitikslinti. Vaizdo žmogus negeneruoja, o pagal jį tik valdo savo kūną. Taip pat jam būdingas įrankių valdymas. Kam teptuko, kam atsuktuvo, kam lituoklio, o kam klaviatūros ar kitos rašymo priemonės.

Valdymo būdų yra įvairiausių, tačiau geriausiai išlavinta yra kalba. Šitas garsų generavimo instrumentas toks „plepus“, kad be jokio nuovargio gali dirbti ilgą laiką. Žinoma, rezultatai priklausys nuo valdytojo sugebėjimų, nes kai kurie išėjimo signalai gali būti niekam neįdomūs (o ...kaip mano?). Kai žmogus susiranda į save  panašų „prietaisą“, persijunginėja iš siuntimo į priėmimą. Tai vadinama bendravimu, kartais diskusija arba pokalbiu. Jeigu tavo signalų nenori priimti kita pusė, galima juos ir sustiprinti - pakelti balsą. Signalų teorijoje garso galia priklauso nuo jo stiprumo ir dažnio. Taigi, spiegiantis balsas veikia efektyviau nei ramus. Tas, kuris nesugeba išgauti aukštų tonų, gali naudotis ir žemais, bet garsiais. Jeigu dar įvesti garso iškraipymų, tai gautume riaumojimą. Galimas ir kriokimas.

Kalbos generatorius gali pasižymėti ir sudėtingesnėmis savybėmis.....

Nekantraujantiems - pabaiga kitame lape >>