Lina:

Čia rašytojo stilius, grynai vyriškas. O tas kūrinys tai novelė. Stilius lengvai suprantamas.
<...>
Sveikinu pasiryžus atverti žmonėms kelia į suvokimą. Tikiu, kad pavyks, nors Jūsų pasirinktas kelias nebus lengvas. Einate prieš srovę, turite turėti palaikymą ir palaikančiuosius. Sėkmės!

Rūta:

Kaip detektyvas koks. Įdomiai perpinta. Ėjau ryte ir galvojau, kaip taip gražiai dėstomos mintys.
<...>
Tu kalbi kaip atominė bomba, rašai kaip skirtum suaugusiam vaikui ir rašymo prasmė bei išdėstytos mintys sminga kaip gerai įkaitusios ugnies liežuvėliai.
<...>
Iš vis aš esu fantastiniame filme, o čia visi vargšai, nes to nemato.

Dima:

Pastebėjau, kad labai koncentruoti sakiniai. Net kelis kartus reikia perskaityti, kad suprastum. O tie lakūniški viražai tai išvis svaigina.

Algis:

Žinai... labai gerai rašai, aiškiai, ne taip, kaip kalbi, ir geri žodžiai parinkti.

Rita:

Pirmas įspūdis – tikrai nekasdieniška ir įdomu. Antras įspūdis – mintis keliauja labai kryptingai, bet vietomis gal per daug kliūdama ir prarasdama savo jėgą dėl nelabai  reikalingų atsišakojimų.
<...>
Stiprūs tekstai.

prof. Antanas Andrijauskas:

Galiu tik pakartoti, jūs neabejotinai turite puikius duomenis ir tema, kurią užsibrėžėte globali. Tam turėtų dirbti visas institutas. Mokslininko gyvenimas ir darbas labai sudėtingas ir jei norite eiti toliau, turite plėtoti ir konceptualizuoti savo idėjas, rašyti didesnius tekstus, dalyvauti konferencijose.
<...>
Dar kartą perskaičiau jūsų tekstus ir laišką prezidentui Valdui Adamkui. Nors ir neišplėtoti, tačiau jie gerai suręsti. Tačiau deja, tokie projektai mūsų valstybėje dabar mažai ką domina, mes ramiai gyvename be
ateities vizijos. Galėtumete savo idėjas ir projektus skleisti per kokia nors partiją.

<...>

Ieškokite bendraminčių. Linkiu jums sėkmės.

Lina:

Skaičiau, tiesą pasakius, su malonumu. Skamba autentiškai, autorius, matyt, budrus, gyvenimo matęs ir juo besidomintis žmogus. Nors mintys šokinėja, bet  stuburas yra, nuoseklumas tam tikras išlaikomas, o minčių
vingius sekiau su smalsumu. Šiek tiek primena dienoraštį, bet skaitydama negalėjau atsikratyti minties, kad rašoma vis dėlto ne sau, apie skaitytoją galvojama.

Edita:

Oi kaip intriguoja! Tik dalį tekstuko perskaičiau, ryt perskaitysiu visą, nes susidomėjau ne juokais, kokia čia nauja panacėja. Hm, kuo daugiau tokių tekstų, kurie pretenduotų padėt žmonijai. Aš už!


Lina J:

Na, bandysiu nert į minčių paradą.

Virginijus:

Skaitau Jūsų knygą ir ... netveriu džiaugsmu. Negi tai tiesa? Negi taip yra iš tikrųjų? Negi pasaulis TOKS? Ar gali būti, kad jis taip ir vystysis? Negi tai apie mane rašoma? Juk viskas iki šiol atitinka? Tai turi būti tiesa.
Juk taip aiškiai ir konkrečiai parašyta. „Žvaigzdės“. „Tai bus“. Vien skaitant, siela pakyla iki aukštybių. O be to aš dar TIKIU TUO! Juk panašų tikslą, tik daug mažesnį, aš buvau susikuręs ir iki tol. Jūs uždegėte mane!

Rasa:

Kai papasakojau apie jūsų knygą rašytojų būrelyje, nuomonė buvo tokia, kad jei tokią parašytų žinomas žmogus, autoritetas, galbūt ji taptų netgi nauja tendencija. Bet ne dabar, deja.
Man labiau patinka, kai iš paprastų žodžių padaromas sudėtingas
kūrinys, nei iš sudėtingų žodžių paprastas.