Kadangi nagrinėjome žmogaus ir Dievo esminių vertybių santykį, tai vertėtų patyrinėti  vyro ir moters esmines vertybes.

Schemoje kairėje parodytos vyrui ir moteriai labiausiai būdingos esminės vertybės. Šis vertybių pasiskirstymas labiausiai būdingas pasidalinusiems vaidmenimis vyrui ir moteriai. Tai dažniausiai vyraujantis šeimos modelis.

Vyriškosios vertybės užtikrinamos protu, logika, o moteriškosios - jausmų, emocijų pagalba. Jeigu vyras protu viską pasveria, įvertina, išmąsto, reikalauja, tai moteris emocijų, jausmų pagalba rūpinasi globa, meile, grožio realizacija.

Dvasingumas neturi išreikštos vyriškosios ar moteriškosios prigimties. Tai abi puses vienijanti vertybė. Ji, kaip ir išlikimas, jungia vyrą ir moterį. Tai gana dėsninga, nes dvasiniame bei fiziniame lygmenyje vyras ir moteris yra lygūs.

Tuomet, kai šeimoje, santykiuose nėra pasidalinimo vaidmenimis, visas vertybes harmoningai užtikrinti yra gana sunku. Moteriai sunkiau užtikrinti teisingumą bei tobulėjimą, vyrui - gailestingumą bei grožį, nors šiuolaikinėje visuomenėje šie vaidmenys praranda prasmę, kas priveda žmones prie moralinio ir fizinio išsekimo.

Yra tokių atvejų, kai niekas neatstovauja  dvasingumo. Tuomet ryšiai nėra pakankamai stiprūs arba jie paremti kitais pagrindais - asmenine nauda ar kuo nors kitu. Dvasingume glūdi įsivaizduojamas, juntamas ryšys su žmogumi, su antrąja savo puse. Jis palaiko mintinį ryšį su  vaikais, artimaisiais bei savo aplinka.