| Įrašo turinys |
|---|
| Pažinimo kelias |
| Puslapis 2 |
| Puslapis 3 |
| Visi puslapiai |
| Mūsų tinklapio tikslas surasti trumpiausią, efektyviausią, paprasčiausią pažinimo kelią, tinkantį daugumai sąvokų, reiškinių, daiktų, objektų, sutvėrimų. Žmogų galima tyrinėti pačiais įvairiausiais keliais. Vienas iš jų – stebėjimas. Kokius jis duoda rezultatus, ar jų pakanka? Antrasis pažinimo kelias yra palyginimas. Be pastebėjimo lyginti negalima. Palyginime taip pat yra visokiausių kelių. Dydžių palyginimas, formų, spalvos, kitų, pačių įvairiausių savybių. Palyginti galima labai daug ką. Palyginimo rezultatų galime gauti labai daug bei juose pasimesti. Todėl sekantis svarbus pažinimo kriterijus – atranka. Kas nesugeba atrinkti svarbiausių pastebėjimo, sulyginimo rezultatų gali užklimpti toje vietoje. Nuo atrankos priklausys tolesnis pažinimo rezultatas. Atranka gali suteikti aiškumo, kaip ir suklaidinti. Todėl reikalingas supratimas, kaip ir ką atrinkti. Niekada pirmasis rezultatas nebus absoliučiai teisingas, todėl reikia sugebėti pakartoti visą tą kelią skirtingais metodais. Kelio pasirinkimas gali duoti tam tikros rūšies atsakymus. Suvokimas – tai sugebėjimas iš anksto žinoti, kokiu keliu eiti, kad gauti norimą rezultatą. Pavyzdžiui, „ar esi sveikas?“ Ką tokiu atveju reikia pastebėti, su kuo sulyginti, ką atrinkti, kokia metodika tai daryti? Galima aklai pasitikėti atrastais keliais, taip pat galima bandyti eiti savu. Tai, galima sakyti, buvo pasyvusis kelias. Jis remiasi nesikišimu į daiktą, veiksmą, reiškinį, objektą, sutvėrimą. Mūsų jutimo organai yra gana tobuli, kad gauti gana teisingus atsakymus. Na, kad ir į klausimą „Ar esi sveikas?“ Kartais pastebėjimo kelias neduoda aiškių vertingų rezultatų. Tuomet reikia panaudoti aktyvų tyrimo kelią. Jis nėra kardinaliai skirtingas nuo pastebėjimo, bet jo ypatumas - mūsų įsikišimas. Lyginant galima pasyviai stebėti arba bandyti keisti stebėjimo tašką - apeiti, pasilenkti, prieiti, nutolti. Kai kuriems daiktams įmanomas pajudinimas, apžiūrėjimas rankose. Ne visada ir ne viską galima aktyviai apžiūrėti. Tam gali būti natūralūs, dirbtiniai ar kitokie apribojimai. Mes negalime iš išorės pamatyti kas dedasi kalėjimo viduje. Taip pat žmogaus kūno negalime laisvai tyrinėti, nes tai bus įsikišimas į privatumą arba į jį patį. Kartais apribojimai galioja tik tam tikrą laiką, kaip dovanos – iki Kalėdų. Kokie yra aktyvūs stebėjimo m e t o d a i ? Vizualus, garsinis, cheminis – kvapų, skonio, lietimo, matavimo ir kitokie. Ar visada reikalingas aktyvus pastebėjimo, tyrimo kelias? Pilnai gali užtekti ir pasyvaus kelio. Tai priklauso nuo norimų gauti rezultatų. Kai išmoksti vertinti sąlygas, jėgas, tai atsiranda reiškinių, įvykių prognozavimas. Net ir nebandęs gali pasakyti, kad kalnuose obuolys ant žemės kris kitu pagreičiu. |
| Sekantis pažinimo etapas įgauna aktualumą, kai pasyvusis ir aktyvusis stebėjimas neduoda norimų rezultatų. Tuomet reikalingas bandymas, eksperimentas. Sveikumo tyrime tai – pritūpimai, bėgimas, svorių kilnojimas ir kita. Daiktams – išardymas, jei yra tokia galimybė, nes kartais nesugadinęs neišardysi ir atgal nesurinksi. Kai kurie pabandymai gali turėti labai reikšmingas ar net baisias pasekmes. Todėl žinok: „Ką darai?“ Sužinoti, ar neskils stiklas kai pro jį pašviesi galingu šviestuvu negali nepabandęs. Tačiau to pasekmė gali būti stiklo keitimas nauju. Parduotuvėje, pabandęs produktą, turėsi jį pirkti. Kelias atgal - komplikuotas. Drabužį galima bandyti, tačiau ne visus. Na, o apie išardymą nė kalbos negali būti, tai jau gadinimas. Kartais be bandymo nieko negalima išsiaiškinti, tačiau yra kelių, kurie užpildo šią spragą, trūkumą. Bandymas paprastai nėra apibūdinamas skaičiais 0, 1. Gali būti dalinio, nepilno, menamo bandymo, eksperimento kelias. Šis kelias labai priklauso nuo tikrinamojo objekto ar reiškinio, taip pat nuo tyrėjo galimybių, sugebėjimų. Nebūtinai viską išbandyti, kad sužinoti. Tame kelyje yra spėjimai, įtarimai, abejonės ir daug kitų veiksmų. Tai menamo bandymo organizavimas. Kartais užtenka realiai panaudoti mažą dalelę, kad sužinoti koks bus viso bandymo rezultatas. Šiuo atveju tikslumas nebūtinas, nes daug yra bandymų, kurie ir pilnai daromi duoda skirtingus rezultatus. Hipotezė, spėjimas, įtarimas dar nieko nesako apie būsimą rezultatą. Einant tuo keliu reikalingas išmanymas, žinios, sugebėjimas jais pasinaudoti. Paprasčiausias pasinaudojimas žiniomis – pasinaudojimas kito padaryto bandymo, eksperimento rezultatais. Galima spėti, kad ir šį kartą bus panašiai. Spėjimas nenukrenta iš dangaus. Tai yra kitų sulyginimų, bandymų pasekmė. Jeigu dviem atvejais gaunamas vienodas rezultatas, tai galima spėti, kad ir trečią kartą bus taip pat. „Obuoliai ant žemės krenta vienodai“. – Tai pastebėjimas ar spėjimas? Žinios – kai yra daug patikrintų, išsiaiškintų stebėjimų. Jeigu jie neišaiškinti, tai žinios yra nepatvarios. Išsiaiškinimas – tai sugebėjimas įvertinti daug sąlygų, jeigu ne visas. Kai išmoksti vertinti sąlygas, jėgas, tai atsiranda reiškinių, įvykių prognozavimas. Fizikinių reiškinių sąlygas ir jėgas nėra taip sunku išsiaiškinti. O kaip su psichologiniais, dvasiniais reiškiniais? Juos irgi galima išsiaiškinti ir prognozuoti kai žinai jėgas, kurios juos veikia. Kai poveikyje dalyvauja daug jėgų, faktorių, išsiaiškinti rezultatą nėra taip paprasta. Sudėtingą poveikį galima supaprastinti atmetus nereikšmingas jėgas. Taip nuo detalių išvaloma esmė. Žmogus, visuomenė, valstybė nėra paprasti fizikiniai objektai, juos gana stipriai veikia ir detalės, todėl juos prognozuoti daug sunkiau nei fizikinius objektus. Taip ir atsiranda spėjimo, prognozavimo paklaidos. Šiuo atveju žinios gali būti labai klaidingos. Tas pats žodis vienam žmogui sukels vieną reakciją, kitam – visiškai skirtingą. Ar čia padės žinios? Vargu. Čia padės tik konkretaus žmogaus pažinojimas. O tam reikia kartu "suvalgyti pūdą druskos" (ir ne iš karto). |
|
Tačiau, nuo problematikos grįžkime prie pažinimo. Ar galutinis pažinimo kelias – žinios? Šiuo metu daugumai taip atrodo. Tai neteisingas požiūris. Didėjant informacijos kiekiui, žinių pasidaro tiek daug, kad jos pačios virsta problema. Nors ir kaip bandoma jas susisteminti, jų ne mažėja, o daugėja. Jos tampa padrikos, prieštaraujančios, sunkiai pritaikomos. Tuomet į pagalbą ateina greitas, konkretus pažinimas. Tai ne žinios, o sužinojimas. Tam tikrų metodikų taikymas leidžia greitai sukurti, atrasti žinias, kurios einamajame etape bus reikalingos. Konkrečios, tikslios, gal net asmeninės žinios. Kadangi viskas stipriai kinta, svarbiau žinoti principus, pagrindus, metodiką. O tai jau yra sisteminis analitinis ir kitoks mąstymas arba net ne mąstymas. Dabar svarbiau suvokti nei išmąstyti. Svarbu rezultatas, atsakymas, kelias, nei jų ieškojimo detalės. Kol gausi reikalingas žinias ir surasi kelią kaip jas pritaikyti, gali būti vėlu.
2005-12-27 06:32 |