| Įrašo turinys |
|---|
| Kam žmogui reikalingi šunys? |
| Puslapis 2 |
| Visi puslapiai |
Puslapis 2 iš 2
| Tai kam pagaliau žmonės laiko šunis? Supratau. Žmogui katastrofiškai nepatinka tyla. Jis tiesiog specialiai iš miškų parsivilko šunį, ar vilką, jį prisijaukino, kad šis jam pastoviai skalytų. Štai kur pakasta visa šunų laikymo priežastis. Juk jie nieko nedaro, tik loja ir kanda. Tuomet menka iš jų nauda, nebent žmonijos civilizacija eitų į nuosmukį, kuomet reiktų papildomų priemonių gintis nuo kitų žmonijos atstovų. Dabar kol kas niekas mūsų taip agresyviai nepuola. Supratau. Šunys laikomi dėl grožio. Ne be reikalo gi yra šunų kirpyklos. Kai kurie jų taip apauga, kad nenusikirpus atrodo visiškai neelegantiškai. Kitų kirpti visiškai nereikia. Genetika dabar yra progresyvus mokslas. Ji leidžia mums išvesti tokias šunų veisles, kurių ne tik kirpti nereikia, bet jie taip atrodo, lyg pliki. Kad šie žiemą nesušaltų, jiems siuvami drabužiai, panašiai, kaip vaikui. Ir maisto šunims parduotuvėje yra žymiai daugiau, nei vaikams. Nepradėsiu dabar nagrinėti tos temos, kur perkami šunys. Pagal paminėtą analogiją gali iškilti klausimas - kur perkami vaikai? Kadangi kalba pakrypo link vaikų, tai peršasi dar viena šunų laikymo priežastis. Juk jie laikomi vietoj vaikų. Ar tik ne todėl mažėja gimstamumas, kad daugėja šunų? Besirūpinant šiais, nebelieka laiko galvoti apie vaikus. Kai kam tas pasirinkimas, matyt, yra labai rimtas. Juk šuns negali atsisakyti, o vaiko? Gal žinote tokį įstatymą, kuriuo būtų draudžiama palikti kur nors savo šunį? O įstatymai draudžiantys palikti savo vaiką yra. Matyt tam, kad kas nors nesusigundytų to daryti. Tie atvejai vienetiniai, tačiau pasitaiko. O kurių yra daugiau – ar vaikų be priežiūros, ar šunų – dar klausimas. Tai, kad vaikas turi kur grįžti namo, dar negalima vadinti priežiūra. Jį reikia maitinti, saugoti, mokyti, su juo bendrauti, jį mylėti. Negi nematote, kur nueina šios žmogaus pastangos? - Į šunis. Vienas „Minčių fontano“ skyrelis yra skirtas tam, kas svarbiausia. Tai vaikai ar šunys žmonėms svarbiausi? Dėl šuns anksti rytą keliamasi išvesti jį į lauką, o kaip dėl vaiko? Ar jam suteikiama visa reikalinga meilė, globa, dėmesys? Ar vaikas puoselėjamas? Ar rūpinamasi jo ateitimi? Šis klausimas nėra toks paprastas. Vaikams juk (dažniausiai) per prievartą dvylika metų kemšamos žinios, nuo kurių jam jau po dienos, kitos pasidaro bloga. Su šunimis taip nesielgiame, tai kodėl taip nemylime savo vaikų? Kodėl leidžiame juos prievartauti tokiu didžiuliu ir dažniausiai beveik nereikalingu informacijos kiekiu? Juk šuo cirke išmokomas ne per prievartą, o siūlant tai, ko kiti šunys paprastai negauna. Pats laikas susirūpinti, kas mums svarbiausia – ar šunys, bei kiti gyvūnai, ar vaikai? Ar jų atsisakymas turi vienodą reikšmę? Negi neatsiranda tokių žmonių, kurie atsisako vaikų dėl to, kad jie nėra tokie svarbūs jų gyvenime? Juk dabartinis pasaulis, tiksliau Lietuva, labiau pritaikyta auginti šunis, nei vaikus. Atsisukite į šią problemą ir suprasite kur priežastys. 2006-04-26 ~08:00 |