Turint tokio lygio metodiką, galima pradėti kelionę per gyvenimą ir pradėti tyrinėti antgamtinius reiškinius, stebuklus. Kodėl būtent per gyvenimą? Juk galima būtų surengti ir tam tikrus eksperimentus, pasikviesti atitinkamas galias turinčius žmones bei paprašyti jų pademonstruoti savo galimybes. Toks požiūris beveik netinka antgamtinių reiškinių registracijai. Kai kurie žmonės tas galias turi iš prigimties arba jos netikėtai atsirado ir jie dažnai negali paaiškinti nieko, kas susiję su konkrečiomis detalėmis. Tyrinėti tokį įvykį, kuris neduoda labai daug informacijos nėra vertinga. Žymiai daugiau mums gali pasakyti įvykiai, kuriems įvykti beveik nėra jokių galimybių, bet jie įvyksta. Kai kuriems suorganizuoti reikia labai sudėtingų realių sąlygų, kurias dirbtinai suorganizuoti bus labai sudėtinga, jei išvis įmanoma. Juk žmogus turės gyventi eksperimente. Tai jau tyrimo etikos klausimas. Jeigu tyrimas gresia žmogui tam tikromis pasekmėmis, tai dirbtinis jo organizavimas nusižengia žmogaus moralei. Tokiu atveju belieka pasinaudoti tais faktais, kurie jau realiai įvyko. Daugelio žmonių gyvenime įvyko kažkas nepaprasto, tačiau, ne visų žmonių pasakojimai bus vertingi, nes šie gali ir sau patiems būti neobjektyvūs. Prieš atsirenkant faktus, reikia išsiaiškinti jų dalyvius. Ar jie turi asmeninio suinteresuotumo, ar gali įtakoti, keisti parodymus, meluoti apie buvusius įvykius, jų detales. Tam reikalingas išsamus asmenybės tyrimas. Asmenybę reikia tirti ne kriminaliniais aspektais. Geriausia, kai žmogus – tyrimo dalyvis - yra išprusęs tam tikrose srityse, nes tuomet jis bus labiau pastabus, dėmesingas, atidus. Jis gali nupasakoti labai daug vertingų detalių.

Kokia turi būti situacija, kad žmogus patektų į antgamtinių reiškinių verpetą? Šis aspektas  yra vienas iš svarbiausių. Situacijoje atsiskleidžia vienos ar kitos reiškinio ypatybės, sąlygos, susiję lygiagretūs reiškiniai. Dažnai neina užsakyti vieno ar kito reiškinio, nes jie nepriklauso nuo mūsų valios. Tam, kad patektume į tokius reiškinius, turime turėti  atitinkamą moralinę sanklodą, vidines nuostatas. Iš kitos pusės, stiprūs nusistatymai viena ar kita linkme atribotų nuo vienokių ar kitokių reiškinių. Galima sakyti, kad žmogus turi suartėti su tomis jėgomis, kurios kuria šiuos reiškinius. Žmogus savo pastangomis nėra toks visagalis, kad pats be jokios pagalbos sukurtų didžiulį antgamtinį reiškinį, stebuklą. Tuomet kieno pagalba reikalinga, kad tai įvyktų? Reiškinio dalyvis turi turėti atitinkamą ryšį su tomis jėgomis, kad šios parodytų savo galią realiuose reiškiniuose, įvykiuose. Šis ryšys įmanomas, kai žmogus yra gana dvasingas, išmintingas.

Dar viena smulkmena – tie reiškiniai negali vykti tik dėl eksperimento. Jie turi turėti gana svarbų, svarų pagrindą, priežastį. Kad susidarytų tokios sąlygos, reikia realios gyvenimiškos situacijos. Štai kiek daug sudedamųjų dalių įeina į antgamtinių reiškinių tyrimą. Koks žmogus dalyvaudamas dar gali būti ir geru stebėtoju? Tai gana retų savybių žmogus, reta asmenybė. Be šių paruošiamųjų darbų antgamtinių reiškinių tyrimas bus nepilnas, neišsamus, neobjektyvus.