Daugeliui šis palyginimas sukels didžiulį pasipriešinimą. Taip gali atrodyti tik neišmanančiam. Žmogus panašus į elektroninį prietaisą labiau, nei bet kas kitas žemėje. Gal taip yra dėl to, kad pats žmogus pagal savyje esančias savybes ir kūrė tuos prietaisus, gal dėl kitų priežasčių. Jeigu pasigilinti į elektroninių prietaisų pagrindus, tai juose galima įžvelgti grynai logines ir kitokias funkcijas. Elektronikoje, tam tikrų schemotechninių sprendimų pagalba, iš prietaisų galima išgauti kuo įvairiausias savybes. Žinant, kad ir žmogus turi tų savybių, galima pastebėti nemažai analogijų. Taigi, nedelsdami pradėkime šį tyrimą.

Prieš tai mums reiktų susipažinti su elektronika, pagrindiniais elementais. 
Iki sudėtingesnių elektronikos prietaisų nagrinėjimo mums reiktų patyrinėti paprastesnius.

Vienas iš tokių yra varža. Tai yra paprasčiausias pasipriešinimas laisvam elektros krūvių tekėjimui. Kas visiškai neišmano šios srities, galima pateikti analogiją su vandens tekėjimu vamzdžiais. Varža šiuo atveju būtų susiaurinta vamzdžio anga. Joje vanduo tekėtų su didesniu pasipriešinimu, nei normalaus skersmens vamzdžiu. Vandens čiaupas atitiktų  reguliuojamą pasipriešinimą - potenciometrą. Kaip to prietaiso analogija galėtų atrodyti žmoguje? Kadangi varža yra pasyvinis elementas, tai žmogus pro save praleidžiantis „srovę“ atitiktų mažos varžos elementui, blogai praleidžiantis – didelės. Mūsų atveju srovei labiausiai panaši  informacija. Sutikimas priimti informaciją rodo mažą varžą, pasipriešinimas – didelę.

Kitas analoginis prietaisas yra talpumas (kondensatorius). Žmogaus talpumas yra be galo svarbi jam ir kitiems savybė. Netalpus žmogus greitai prisipildo ir stengiasi tuoj pat išsivalyti nuo informacijos – nuo emocijų, nuotaikos, pergyvenimų. Neigiamos informacijos talpumas vadinamas kantrybe. Teigiamos talpumui net nėra pavadinimo, nes žmogui nebūdinga saugoti savyje geras naujienas. Sužinojus ką nors gero, tuoj pat norisi su kuo nors pasidalinti. Pasidalinimas – tai talpumo iškrovimas. Kita  žmogaus, kaip ir kondensatoriaus elektronikoje,  talpumo savybė - išlaikymo galimybės. Kokybiškas talpumas ilgai saugo informaciją. Blogos kokybės – greitai ją pradangina. Tai yra tolygu atminčiai. Yra žmonių, kurie gerai prisimena jiems padarytas skriaudas. Kiti gi, greitai pamiršta, kad pasiskolino iš kaimyno pinigų. Tai jau „protingas“ kondensatorius. Blogį prisimena ilgai, gėrį, už kurį reikia atsiskaityti – greitai pamiršta.

Dar yra tokie prietaisai - induktyvumai. Jie sugeba elektros srovę paversti į magnetinius laukus. Ši savybė žmoguje sunkiai pastebima, nes žmogaus laukų nelabai kas gali užfiksuoti. Tačiau, nesugebėjimas dar nerodo, kad jų nėra. Jeigu mumyse teka srovė – informacija, tai neišvengiamai susikuria laukas. Ar tai minčių laukas? Į šį klausimą, skaitytojams pageidaujant, atsakysime kitą kartą…

Norintiems tęsti ... versti kitą puslapį >>

Dabar pereisime prie pačių paprasčiausių aktyvių prietaisų. Aiškiausias iš jų - stiprintuvas. Jis silpną signalą sustiprina iki stipraus, galinčio valdyti prietaisus. Tokiu pagrindu veikia žmogaus raumenų sistema. Raumenys - tai ir stiprintuvai, ir energijos konverteriai - elektrinės į mechaninę. Gana realus stiprintuvas gali būti dainininkas, girdėdamas per ausines garsą ir perdainuodamas jį garsiai. Šiuo atveju pakartoti 1:1 garsą bus beveik neįmanoma, nebent ten girdėtum savo paties balsą. Žmogus savyje gali sustiprinti labai daug ką. Silpnus sąmonės signalus jis gali paversti žodžiais, veiksmais arba dar kuo nors. Be galo silpnas mintis užrašant kūrinyje, galime būti (minčių) imtuvai – stiprintuvai.

Žmogus, kaip įvairiausios informacijos imtuvas. Tai labai plati sfera. Į žmogų patenka didžiulis kiekis įvairiausios informacijos. Žmogaus imtuve yra labai geri filtrai, kad iš to kiekio atsijoti tik reikalingą informaciją. Tai vadinama  selektyvumu. Jis vieną informaciją atskiria nuo kitos, paimant tik tą, kuri yra ar bus reikalinga. Pavyzdys – muzikos klausymas. Galima suderinti savo „imtuvą“ taip, kad jis girdėtų tik instrumentus. Šiek tiek persiderinus, smegenys girdi tik natas, tonus ar stiprumą. Dar kitaip paderinus, galima girdėti tik dainuojamos dainos žodžius arba juos versti į kitą  kalbą. Štai koks tobulas prietaisas tas žmogus.

Jeigu kaip imtuvas žmogus labai tobulas, tai gal neblogas bus ir siųstuvas? Tai žmogui sekasi šiek tiek sunkiau, nors kai kuriems siuntimas pavyksta  geriau, nei priėmimas. Pavyzdys - rašytojas. Jo viduje gaminasi signalai, kuriuos galima išplatinti kitiems. Tai yra - parašyti knygą. Galima sukurti vaidmenį teatre, kine. Tai būtų vaizdo generatorius. Kaip kvapų generatorius žmogus „ne koks…“. Turime truputį pasitikslinti. Vaizdo žmogus negeneruoja, o pagal jį tik valdo savo kūną. Taip pat jam būdingas įrankių valdymas. Kam teptuko, kam atsuktuvo, kam lituoklio, o kam klaviatūros ar kitos rašymo priemonės.

Valdymo būdų yra įvairiausių, tačiau geriausiai išlavinta yra kalba. Šitas garsų generavimo instrumentas toks „plepus“, kad be jokio nuovargio gali dirbti ilgą laiką. Žinoma, rezultatai priklausys nuo valdytojo sugebėjimų, nes kai kurie išėjimo signalai gali būti niekam neįdomūs (o ...kaip mano?). Kai žmogus susiranda į save  panašų „prietaisą“, persijunginėja iš siuntimo į priėmimą. Tai vadinama bendravimu, kartais diskusija arba pokalbiu. Jeigu tavo signalų nenori priimti kita pusė, galima juos ir sustiprinti - pakelti balsą. Signalų teorijoje garso galia priklauso nuo jo stiprumo ir dažnio. Taigi, spiegiantis balsas veikia efektyviau nei ramus. Tas, kuris nesugeba išgauti aukštų tonų, gali naudotis ir žemais, bet garsiais. Jeigu dar įvesti garso iškraipymų, tai gautume riaumojimą. Galimas ir kriokimas.

Kalbos generatorius gali pasižymėti ir sudėtingesnėmis savybėmis.....

Nekantraujantiems - pabaiga kitame lape >>

Kalbos generatorius gali pasižymėti ir sudėtingesnėmis savybėmis. Galima nekeisti nei tono, nei stiprumo, bet įvesti į signalą specialų kodavimą. Jeigu sugebėsi užkoduoti garsą pagal sudėtingą algoritmą, gali gautis įvairiausi kalbos generavimo variantai. Jeigu tai pasaka, tai ji klausytoją tiesiog užniūniuos. Jeigu jumoras - poveikis išsireikš juoku. Jeigu pasakysi kažką labai svarbaus, klausytojas gali ištempti savo ausis. Tik tuomet nepersistenkite iš entuziazmo, nes gali nuplyšti. Jeigu kalba bus labai neįdomi, nesuprantama arba sudėtinga - ji gali visiškai nepaveikti klausytojo. Tai bus tolygu nepataikymui į imtuvo dažnių diapazoną. Tuomet reiktų siųstuvą paderinti, kad klausytojas suprastų, ką norite pasakyti.

Na, o dabar turėtume pereiti prie žmogaus, kaip loginio elemento. Tai jau artėja prie aukštosios elektronikos. Jeigu norite suprasti, kas čia bus pasakyta, reikia susikaupti. Žmogaus smegenys yra sudėtingas loginis elementas, kuris gali veikti kaip trigeris. Tuomet, kol nepateiksite pakankamai svarbios informacijos, klausytojas nepersijungs iš pasyvios būsenos į aktyvią. Jeigu klausytojas nėra trigeris, tai gal jis yra neigėjas. Ką tik jam pasakysite teigiamo, jis viską išvers į kitą pusę. Teigimas virs neigimu, o neigimas – teigimu. Tokia taktika dažnai naudojama politinėse diskusijose. Ten taip pat dirba ir dar sudėtingesnis loginis elementas. Jeigu jūsų pasakyta nuomonė nesutaps su pašnekovo, tai jis į jūsų kalbą nereaguos. Jeigu sutaps - jis į tai atsakys ir net patvirtins. Tokiu režimu dirba politinių partijų viduje esantys žmonės. Yra ir  dekodavimo įrenginių, kurie išduoda teigiamą signalą tik po ilgos loginių operacijų grandinėlės. Tai vadinama įtikinimu. Kartais tam reikia labai daug darbo. Rezultatas vertas vargo.

O dabar pereisime prie pačios sudėtingiausios žmogaus, kaip elektroninio prietaiso funkcijos – mąstymo. Mąstymas, tai sudėtingas įvairiausių funkcijų bendro darbo rezultatas. Jame ir analizavimas, ir signalų apdorojimas, ir ilgiausių informacijos grandinėlių suvartojimas, pavyzdžiui, knygų. Išėjimo rezultatas irgi gali būti labai įvairus. Pavyzdžiui, neigiamas - nepatiko. Arba visiškai priešingas – atradimas. Signalas „sužavėtas“ reiškia, kad sistema yra pasiruošusi dar ilgai su malonumu atrajoti suvirškintą informaciją. Malonumas, tai elektroninė signalo „dabar esu arti teigiamo susižadinimo“ išraiška. „Noriu dar“ reiškia, kad imtuvas didina savo jautrumą panašiam signalui ir, matyt, laukia knygos, filmo ar kitokio kūrinio tęsinio.

Štai kokia žmogaus, kaip elektroninio prietaiso, galimybių įvairovė. Čia specialiai nenagrinėjau pavojingų žmogaus, kaip elektroninio prietaiso, būsenų. Jas, esant reikalui, galima bus pagvildenti uždarame rate, kad niekam neturėtų neigiamų pasekmių. Kai kurie signalai yra gana pavojingi eiliniams individams. Yra tokių koduotų signalų, kad po jų vartojimo gali visiškai sugesti vidiniai prietaisai. Taip pat yra ir tokių, kurie taiso vidinius prietaisus, kad šie pasidarytų labai tobuli, bet tai jau yra atskira sritis.

Kada nors tai taps prieinama visiems.

2005-11-18
23:03  -  00:26